Pasaulis pamažu suka ekologiškesnio gyvenimo kryptimi, todėl dviratis tampa vis populiaresnis. Birželio 3 dieną minima Pasaulinė dviračio diena. Dviratis – daugelio mėgstama transporto priemonė, kartais stiliaus akcentas ar įvaizdžio dalis. Jei ne kasdien į darbą ar į mokyklą, tai bent vakarais smagiai pramogaudami sukame ratus po miestą, miname Šiaulių ar Arimaičių ežero pusėn. Ypač dabar, kai pakylame nuo darbo stalo perdien sėdėję prie kompiuterio.

Paskutinis skambutis nuotoliniu būdu

(žiūrėkite vaizdo medžiagą)

Lizdeikos gimnazijoje jau ne vienerius metus gyvuoja tradicija pirmąją gegužės savaitę minėti kaip Europos dienos savaitę. Gimnazijoje ir už jos ribų vyksta įvairūs su Europos Sąjunga susiję renginiai. Šiais metais susidariusi situacija pakoregavo lizdeikiečių planus, tačiau kai kurie renginiai persikėlė į virtualią ervę ir tradicija buvo išsaugota. Istorijos ir pilietiškumo pamokose mokiniai domėjosi Europos šalių istorija, kultūra, tradicijomis, politika, žaidė dabartiniu metu populiariu tapusį kahoot apie ES. Pirmųjų klasių gimnazistai kūrė virtualias ES „vizitines koreteles“, surašydami pačią svarbiausią informaciją apie Europos Sąjungą. Taip pat mokiniai kūrė Europos dienai skirtus sveikinimo atvirukus. Ketvirtųjų klasių gimnazistai dalyvavo pamokoje – paskaitoje „Kas ta Europos Sąjunga?“ Ją mokiniams vedė Jaunimo Europos komandos narys, trečiokas gimnazistas Dovydas Paškauskas.

Knyga niekada nepasens. Tiesa, atsiras naujų technologijų, pasaulis neišvengiamai žengs į priekį, tačiau knyga, kaip ir ratas ar šaukštas, bus nuolatinis žmogaus palydovas, nes neįmanoma sukurti už ją ko nors tobulesnio. Šią mintį, išsakytą J. C. Carriere ir U. Eco pokalbių knygoje „Nesitikėkite atsikratyti knygų“, patvirtino Lizdeikos gimnazijos 1C klasės mokiniai. Nors ir mokydamiesi nuotoliniu būdu, per literatūros pamoką jie pristatė savarankiškai skaitomas knygas ir prasmingai paminėjo Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. Pirmokai perskaitė ir pristatinėjo klasiką (R. M. Remarkas, B. Sruoga, Dž. F. Kuperis...) bei šiuolaikinių autorių (M. Burges, L. Kepler, K. Gudonytė, K. Brooks, R. Šepetys...), lietuvių ir užsienio rašytojų kūrinius. Mokiniai įrodė, kad negalima supriešinti knygų ir naujųjų technologijų. „Ar fotografija nužudė paveikslą? Televizija – kiną? Tad džiaukimės jutiminiais kilimėliais ir kitais pagalbiniais skaitymo įrenginiais, kurie viename vieninteliame ekrane mums garantuoja prieigą prie dabar jau skaitmenine tampančios visuotinės bibliotekos“,– teigia „Nesitikėkite atsikratyti knygų“ autoriai. Karantino laikotarpis įrodė, jog naujosios technologijos padeda skaitytojams pasiekti knygas, padaro jas prieinamas kiekvienam net ir neišeinant iš namų.

Jurgita Plukienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Lietuvos sporto universiteto (LSU) Fizinio ugdymo ir sporto studijų programos komitetas kartu su Pasauliniu aktyvių ir sveikų vaikų aljansu (Active Healthy Kids Global Alliance, AKGA), V4Sport Foundation, Tarptautine sporto ir kultūros asociacija (International Sport and Culture Association) balandžio 22 d. pakvietė visus mokytojus, mokinius ir tėvus prisijungti prie nuotolinės fizinio ugdymo pamokos. Pamoka truko 30 min., ją stebėjo pedagogai iš 50 pasaulio šalių. Socialinio tinklo komentaruose, prasidėjus pamokai, pasisveikino ir prisistatė virš 15 tūkst. dalyvių. Pagrindinis organizatorių tikslas, susiklosčius tokiai neeilinei situacijai dėl COVID-19, nuolat priminti, kad būtina laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos mokinių fizinio aktyvumo rekomendacijų: kasdien mažiausiai 60 min. būti fiziškai aktyviems ir 3 kartus per savaitę atlikti pratimus kaulų bei raumenų sistemoms stiprinti.

2020 metai paskelbti Lietuvos Tautodailės metais, todėl trumpai noriu jus supažindinti su mūsų rajono tautodailininke Regina Martyšiene. Šis susitikimas su liaudies meistre buvo suplanuotas kiek kitaip, bet dėl susidariusios padėties su Regina teko bendrauti telefonu, todėl šis susitikimas bus neakivaizdinis.

Regina Martyšienė parodose pradėjo dalyvauti nuo 2002 m., o tautodailininke tapo 2006 metais. Gražiadarbė dalyvauja įvairiose parodose, moka pinti, rišti tautines apyrankes, juostas, kuria paveikslus iš popieriaus, įvaldžiusi kvilingo, vėlimo technikas, moka karpinių meno, ruošia edukacinius užsiėmimus, kurių metu moko mokinius ir darželinukus juostų pynimo, kiaušinių vėlimo bei kiaušinių puošimo panaudojant kvilingo techniką užsiėmimus ir kt. Liaudies meistrės darbus galime matyti rajono rengiamose šventėse, parodose. Šiuo metu tautodailininkė dirba nuotoliniu būdu ruošdama video juostų pynimo pamokas.

Ši diena švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno (1805–1875) gimtadieniu – balandžio 2-ąja.

Šią dieną daugybėje šalių rengiamos vaikų ir jaunimo literatūros savaitės. Rengiami konkursai, parodos, konferencijos, skirtos geriausioms pasaulio vaikiškoms knygoms.

Vaikų literatūros ištakos – mitai, liaudies kūryba. Pirmosios vaikiškos knygos taip pat buvo leidžiamos, remiantis Biblija, jos morale. Tai katekizmai, elementoriai, šventųjų gyvenimų aprašymai, moraliniai pamokymai, didaktiniai pasakojimai ir apsakymai, šventos giesmės. Pirmasis lietuviškas sakralinis eilėraštis („Kalėdaitis dėl mažų vaikelių“) pasirodė 1763 metais.

Pasaulinės vaikų literatūros pradžia – antikos mitai, įvairių šalių liaudies kūryba, Ezopo pasakėčios, Viduramžių epas.