„Tikroji poezija: kai eilėraštyje lieka ne rankų, o širdies šešėlis“ (Justinas Marcinkevičius)

2000 metais UNESCO paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena. Pirmoji Poezijos diena paminėta Paryžiuje, kur ir yra Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos būstinė. Minint šią dieną, visame pasaulyje organizuojami renginiai.

Kartu su pavasariu atėjusi Tarptautinė poezijos diena Lizdeikos gimnazijoje buvo pažymėta svarbiu akcentu. Į susitikimą su moksleiviais atvyko poetas, dramaturgas, žurnalistas Mindaugas Nastaravičius. Literatūros pamokoje trečiųjų klasių gimnazistai klausėsi spalvingo pasakojimo apie paaugliškas patirtis, apie tai, kas ugdo jauną žmogų ir paskatina pasukti vienu ar kitu keliu. Mindaugas sakė, kad įdomiausias dalykas jam yra kalba. Juk kiekvieno pasaulis baigiasi ten, kur baigiasi jo kalba. Jei negaliu kažko įvardinti, vadinasi, to nėra ir mano pasaulyje. Bandydamas suprasti, „pačiupinėti“ tikrovę kūrėjas orui apibūdinti gali surasti ne du, o 50 žodžių. Įdomiai poetas kalbėjo ir apie knygų skaitymą. Žmogaus neturi slėgti mintis, jog jis neperskaitys visų pasaulio knygų. Reikia pasirinkti ir jaunam žmogui gali patarti mokytojai.

Jungtinių Tautų organizacijos kvietimu kovo 20 dieną minima Pasaulinė Žemės diena. Tai pavasario lygiadienis, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose.

2019 m. vasario 23 d. Šiaulių universitete vyko tradicinės, jau XLIX jaunųjų matematikų varžybos I–IV gimnazijos (9–12 vidurinių mokyklų) klasių mokiniams, kuriose aštuntus metus iš eilės dalyvauja ir Latvijos moksleivių delegacija. Į jaunųjų matematikų varžybas atvyko beveik 300 dalyvių iš 20 Lietuvos miestų ir rajonų bei 25 skirtingų klasių moksleiviai iš kaimyninės Latvijos. Džiugu, kad susidomėjimas matematikos mokslu neblėsta – dalyvių skaičius nemažėja. Varžyboms užduotis parengė Lietuvos ir Latvijos mokslininkai, kurie pateikė mokiniams sudėtingų algebros, geometrijos, skaičių teorijos uždavinių, reikalaujančių loginio, analitinio mąstymo bei kūrybiškumo. Dešimt geriausiai pasirodžiusių šalies mokinių bus pakviesti dalyvauti Lietuvos moksleivių matematikos olimpiadoje.

Kovo 14 dieną Šeduvos gimnazijoje vyko rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių olimpinio festivalio tinklinio varžybos. Šiemet varžybose dalyvavo dvi Šeduvos ir viena Lizdeikos gimnazijos komandos. Žaidžiama buvo ratų sistema. Lizdeikiečiams pavyko laimėti abu susitikimus ir po metų pertraukos vėl tapti nugalėtojais. Komandoje žaidė Matas Mikalauskas, Martynas Utkus, Ignas Vaišvila, Herkus-Arijus Levickas, Ignas Balinskas, Edvinas Švagždys ir Aimis Ginkevičius. Tapę nugalėtojai, iškovojome teisę žaisti zoninėse varžybose Kelmėje. Tikimės, kad vaikinai įgavo sportinės patirties ir sugebės sėkmingai atstovauti rajonui.

Kūno kultūros mokytoja N. Andrušaitytė

Kovo 14 dieną lietuvių kalbos pamokoje 4D klasėje svečiavosi LCC Tarptautinio universiteto Anglų kalbos ir literatūros bei filosofijos III kurso studentas, buvęs Lizdeikos gimnazijos mokinys Faustas Norvaiša, kuris pakvietė mokinius į diskusiją „Ideologinių pavojų analizė A. Kamiu ir F. Kafkos kūriniuose“. Studentas savo pokalbį pradėjo mintimi, kad žmogus yra individas, egzistuojantis tam tikroje erdvėje, o literatūra tėra politinis aktas, todėl rašytojai labai dažnai yra paveikti tam tikros ideologijos. Ketvirtokai kartu su Faustu turėjo tikslą – pritaikant literatūros kritikos teoriją ir remiantis klasikine egzistencializmo filosofija įvairių rašytojų tekstuose ieškoti paslėptų semiotinių ženklų. Faustas, pristatydamas rašytoją S. Kierkegardą ir jo kūrinį „Baimė ir drebėjimas“, akcentavo rašytojo mintį, kad egzistuoja šventa pareiga tarp rašytojo ir skaitytojo, kurios peržengti nevalia. Prisimindami sudėtingą F. Kafkos gyvenimą, kūrybą ir traumą, kurią jis patyrė vaikystėje, mokiniai diskutavo apie socialinę neviltį, kurioje atsidūrė kūrėjas, nebegalintis funkcionuoti kaip normalus visuomenės atstovas, kodėl žmogus dehumanizuojamas ir nupiginamas iki vabalo. Faustas paragino į A. Kamiu kūrybą pažvelgti kaip į politinį aktą, nes absurdo filosofijoje vaizduojamas pasaulis neturi esmės ir prasmės, viskas tėra iliuzija. Įdomu buvo klausytis gilių samprotavimų apie rašytojo Q. Crisp gyvenimą ir jo autobiografinį kūrinį „Nuogas visuomenės tarnas“, kurio pagrindinis veikėjas – sukilėlis prieš visuomenę, nes siekia savojo identiteto. Apibendrindamas pamoką Faustas pakvietė pasidomėti, kokia buvo rašytojo būsena, kai jis rašė kūrinį, taip pat atidžiau ir giliau žiūrėti į tekstą, domėtis, kas slypi už kūrinio.

Laima Verbickienė

Pi (3,14) diena – matematikų šventė. Tai neoficiali kasmetinė šventė, skirta matematinei konstantai paminėti. Pi skaičius yra iracionalusis skaičius, kuris gali būti išreikštas apskritimo ilgio ir skersmens santykiu, taip pat nenustatyta, ar yra kokia nors seka jo užrašymui, apytikslė šio skaičiaus reikšmė yra 3,141 592 653 589 793 238 462 643 383 279 502 884 197 169 399 375 105 820 974 944 592 3..., bet šio skaičiaus apytikslę reikšmę dažniausiai naudojame kaip 3,14. Mokslininkai nustatė, kad šis skaičius turi 5 trilijonus simbolių po kablelio. Tai iracionalusis skaičius, kuris negali būti užrašytas kaip dviejų sveikųjų skaičių santykis. Ši konstanta naudojama daugelyje matematinių, fizikos, inžinerijos ir kitų mokslų formulių.