Radviliškio rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-61-0007 „Komfortiškų ir funkcionalių edukacinių erdvių įrengimas Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje“ pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 09.1.3-CPVA-R-724 „Mokyklų tinklo efektyvumo didinimas“.

VŠĮ Centrinė projektų valdymo agentūra ir Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2018 metų sausio 25 d. pasirašė projekto Nr. Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-61-0007 „Komfortiškų ir funkcionalių edukacinių erdvių įrengimas Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje“ sutartį.

Projekto tikslas – didinti Radviliškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigų veiklos efektyvumą.

Pagrindinė problema, kuri nustatyta pasirengimo projekto įgyvendinimui metu – turima Radviliškio Lizdeikos gimnazijos infrastruktūra neatitinka poreikių: esamos patalpos, įranga ir baldai riboja mokinių kūrybiškumą, teikiamų paslaugų kokybės augimą, nesukuria saugios aplinkos, kurioje norėtųsi pasilikti ilgesnį laiką, dalyvauti įvairesnėje veikloje. Atnaujinus infrastruktūrą bus teikiamos aukštesnės kokybės švietimo paslaugos Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje besimokantiems asmenims. Pagrindinė projekto tikslinė grupė - Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokiniai bei mokytojai.

Nustačius esamą problemą bei identifikavus galimus sprendimo būdus buvo ieškoma finansavimo šaltinių. Gaunami mokyklos asignavimai bei mokinio krepšelio lėšos tenkina tik būtiniausius mokyklos poreikius, o surenkama parama yra pernelyg maža, todėl vienintelis nustatytas galimas projekto finansavimo šaltinis – ES struktūrinių fondų lėšos. Be finansavimo mokykla negalėtų diegti naujų mokymo būdų, didinti paslaugų kokybės, gerinti mokinių pasiekimų. Visa tai sudarytų galimybes prisidėti prie mokymo formų keitimo, mokytojų kompetencijų stiprinimo, mokymo patrauklumo didėjimo.

Planuojamas projekto rezultatas – Projekto įgyvendinimo metu C energinę klasę atitinkančiame pastate, adresu Lizdeikos g. Nr. 6C, Radviliškis, kuriamos modernios, kūrybiškumą skatinančios erdvės, kurios bus atviros, komfortiškos, estetiškos ir funkcionalios. Kuriamos edukacinės erdvės aprūpinamos baldais ir įranga. Visa ši infrastruktūra sudarys galimybę mokiniams dirbti grupėmis ir individualiai, vykdyti projektinę ir praktinę veiklą.

Projekto įgyvendinimo metu tvarkomos patalpos, esančios skirtinguose pastato aukštuose (apie 750 kv.m.): ardoma dalis vidinių pertvarų, keičiamos vidaus durys, atnaujinamas vandentiekis ir nuotekos (tik būtinąja apimtimi), elektros instaliacija, įrengiamos stumdomos pertvaros, kurios leidžia transformuoti patalpas pagal poreikį. Atnaujinus esamas patalpas numatoma įsigyti įrangą (kompiuterius, teatro-muzikos studijos techniką, oro kondicionierių, interaktyvias lentas ir kt.) bei baldus (stalai, kėdės, poilsio baldai, teatro studijos baldai ir kt.).

Projekto finansavimo tęstinumą užtikrins Radviliškio rajono savivaldybės administracija. Projekto lėšomis įsigytas turtas bus perduotas Radviliškio Lizdeikos gimnazijai. Projekto metu sutvarkyta infrastruktūra bus skirta bendrojo ugdymo paslaugoms teikti.

Daugiau informacijos apie projektą – Gintaras Pilypas, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas, tel.: (8 422) 69 138, 8 686 54 654, el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

„Kiekvieno žmogaus sielos gelmėse įrašytas atsakomybės jausmas už pasaulį“, – teigė Tėvas Stanislovas, viena iškiliausių XX a. antrosios pusės Lietuvos asmenybių. Tėvas Stanislovas – Algirdas Mykolas Dobrovolskis gimė 1918 m. rugsėjo 29 d. Radviliškyje, geležinkelio tarnautojo šeimoje. Mokėsi Radviliškio pradinėje mokykloje, Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1936 m. įstojo į Plungės kapucinų vienuolyną ir tapo broliu Stanislovu. Studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Tėvas Stanislovas – kunigas, vienuolis kapucinas, iškilus pamokslininkas, žydų gelbėtojas, politinis kalinys, aktyviai priešinęsis sovietinei okupacijai, tremtinys, žmonių sielų ganytojas, bažnytinio ir liaudies meno puoselėtojas. Už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, už savo įvairiapusę veiklą – Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Santarvės premijos laureatas, išrinktas Lietuvos Tūkstantmečio žmogumi, jam suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas. Minint 100-ąsias Tėvo Stanislovo – Algirdo Mykolo Dobrovolskio gimimo metines, 2018-uosius Lietuvos Seimas paskelbė Tėvo Stanislovo metais. Lizdeikos gimnazijos mokytojos prisimindamas šį šviesų žmogų paruošė kūrybinį darbą „Tarp šviesos ir šešėlių“, skirtą kunigo Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms. Informatikos mokytojai Jolantai Kvedarienei gimė mintis išleisti gimnazijos mokytojų kūrybinių atvirukų rinkinį, kuriame taip pat atsispindėtų kunigo mintys ir pasvarstymai. Mokytojos Jolantos idėją padėjo įgyvendinti lietuvių kalbos mokytojos Gitana Abromikienė, pateikusi savo fotografijas, ir Laima Verbickienė, paruošusi tekstus.

Laima Verbickienė

Lizdeikiečiai gimnazistai (daugiausiai energingieji pirmokai), kaip kasmet sutelkti šokių mokytojos Almos Krivickienės, dalyvavo akcijoje „Visa Lietuva šoka“. Šiemet tai Radviliškio miesto kultūros centro renginys, skirtas Baltų vienybės dienai ir Europos darnaus judrumo savaitei paminėti.

Naujų Lizdeikos gimnazijos mokinių krikštynos – prasminga lizdeikiečių tradicija, todėl ir šiemet rugsėjo 18 dienos vakarą spinduliuodami gera nuotaika suaugusiųjų klasių mokiniai susirinko auklėtojos kabinete, kur juos pasitiko Lizdeikos gimnazijos simboliai – pelėdžiukas Lizdeika ir vaidilutė. Pirmiausia mokiniai turėjo išmokti bei sugiedoti gimnazijos himną, vėliau privalėjo teisingai atsakyti į klausimus, susijusius su gimnazijos istorija. Atlikę paruoštas užduotis mokiniai buvo supažindinti su jaukia mokyklos aplinka. Trečiojo gimnazijos aukšto fojė įrengtame simbolinių pelėdžiukų stende mokiniai skaičiavo, kiek jų iš viso jame sutupdyta. Lauke aplankę Lizdeikos Žynio skulptūrą ir linksmai žąsele apėję aplink Žynį, mokiniai simboliškai prisiekė būti stropūs ir darbštūs. Pokalbyje su gimnazijos direktore Ina Bajarauskaite buvo pasidalinta savo įspūdžiais ir viltimis, kurios atvedė suaugusius žmones į mokyklinį suolą. Mokiniai, maloniai bendraudami, prižadėjo direktorei, jog kiekvieną šaltą rudens ir žiemos vakarą vaišins ją puodeliu kavos. Susipažinę su gimnazija mokiniai, lydimi pelėdžiuko ir vaidilutės, grįžo į klasę, kurioje jų laukė auklėtojos paruošta staigmena – skanėstai. Paragavę jų mokiniai suprato, ką reiškia posakis „Mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs“. Džiaugiamės, kad susirinkusieji buvo nusiteikę žaismingai, nes visi supratome, kad krikštynos – mokyklinio gyvenimo dalis, tad pasimėgavome ir pasidžiaugėme iš širdies. Nuotaikingos ir įsimintinos suaugusiųjų klasių mokinių krikštynos sujungia visus į bendrą ir draugišką kolektyvą.

Lizdeikos gimnazijos mokytoja Sonata Vaitiekūnė

Lietuvos mokslų akademija kartu su partneriais įgyvendina projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“. Šio projekto tikslas – vykdyti mokslo populiarinimo sistemos plėtrą, formuojant mokslo populiarinimo tradicijas ir kuriant naujas modernias mokslo populiarinimo priemones. Šiame projekte numatyta daug veiklų ir renginių, vienas iš jų – mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ – startavo rugsėjo 12 dieną. Geriausi Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai, taip pat Lietuvos mokytojai ir moksleiviai suplanavo daug įvairių veiklų. Šis mokslo festivalis jau penkioliktas, todėl renginiai vyksta penkiolikoje Lietuvos miestų. Programoje numatytos ekskursijos į parodas, bibliotekas, muziejus, planetariumą, verslo įmones, paskaitos universitetuose, kolegijose, gimnazijose, net renginiai kino centruose ir kavinėse. Festivalio dalyviai sužinos, kas naujo smegenų tyrimuose, virtualiai pakeliaus po kosmosą, ieškos antrosios Žemės, kalbės apie madą ir apie fotosintezę, biotechnologijas, apie augalų vaisius, ląsteles ir DNR. Tai tik maža dalis numatytų temų.

Baigėsi karšta vasara ir mokyklinis skambutis sukvietė į pačią gražiausią rudeninę mokslo ir žinių šventę. Rugsėjo 3-ąją pasipuošę, besišypsantys, gerai nusiteikę į Lizdeikos gimnaziją skubėjo ir suaugusiųjų klasių mokiniai. Skambutis šių klasių abiturientams – startas į jų kuriamų vilčių ir svajonių išsipildymą.

Teisūs buvo gruzinai pakviesdami Dievulį į puotą, todėl jiems ir atiteko vienas gražiausių gabalėlių Žemėje. Džiaugiamės, kad mums, keturioms Lizdeikos gimnazijos mokytojoms, pavyko atrasti ir pažinti šį nuostabų kraštą bei jo žmones. Mus pasitiko pribloškianti Kaukazo kalnų didybė, žadą atimantys žali slėniai ir juose vinguriuojančios sraunios upės, galingi kriokliai, požeminiai urvai ir subtili miestų bei kaimelių architektūra. Nors geografiškai Gruzija (Sakartvelas) priklauso Azijos žemynui, ši šalis priskiriama ir Europai, todėl čia persipina dviejų žemynų tradicijos ir juntama unikali vakarietiškos bei rytietiškos kultūros dermė. Nors esame daug keliavusios, tačiau kai kurie pamatyti objektai išties nustebino ir sužavėjo. Pirmiausia – tai legendomis apipinta Vardzia, urvuose išskaptuotas labirintų miestas, kurį 12 amžiuje įrengti įsakė karalienė Tamara, siekdama apginti gyventojus nuo užpuolikų. Čia gyveno apie 50 tūkstančių žmonių, uolose buvo iškalta apie 3000 patalpų – nuo gyvenamųjų būstų iki arklidžių, vyno rūsių, jaukios bažnytėlės ir varpinės. Kai kurios patalpos kyla į kalno viršų net per 13 aukštų, kuriuos jungia požeminiai tuneliai ir praėjimai. Patikėkite, klaidžiojant siaurais tuneliais ir ragaujant stebuklingo šaltinio vandenį įspūdžiai labai stiprūs. Kita vieta – tai viduramžių šedevras Džvari vienuolynas, įkurtas ant kalno, nuo kurio atsiveria pasakiškas vaizdas į miestą. Pasak legendų, šioje vietoje meldėsi krikščionybę į Gruziją atnešusi Šv. Nino, todėl į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas pastatas laikomas pirmuoju Gruzijos krikščionybės paminklu. Kitas objektas – piligrimų ir ligonių traukos centru tapęs Bodbe vienuolynas, pradėtas statyti 9-ame amžiuje, vadinamas Šv. Ninos vienuolynu, nes čia ilsisi Šv. Ninos palaikai. Taip pat pribloškė savo didybe Gergeti šv. Trejybės cerkvė, pastatyta 2170 m. aukštyje virš jūros lygio prie Kazbeko kalno, vienos aukščiausių ir vaizdingiausių Kaukazo viršukalnių, kurią išsisklaidžius debesims ir mums pavyko pamatyti. Tiesa, į tą vienuolyną galima patekti tik įveikus 150 km gruzinų karo kelią, o vėliau vingiuotu kalnų taku, kurį vairuoja lengvai išprotėjęs džigitas. Įspėjimas – nemėgstantys greičio ir aukščio derinio turėsite smagų pusvalandį ekstremalių emocijų.