Siekdama dialogo su tėvais Radviliškio Lizdeikos gimnazijos administracija ir iniciatyvūs mokytojai (J. Kvedarienė, S. Sluckienė, N. Buračienė, L. Duglas) nusprendė mokykloje įsteigti Aktyvių tėvų klubą. Pirmas šio klubo susitikimas įvyko lapkričio 21 d. gimnazijos konferencijų salėje. Susitikimo metu gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė pabrėžė, kad gimnazija, sudarydama sąlygas visapusiškos asmenybės ugdymui, tikisi aktyvios tėvų ir mokytojų partnerystės, kuri skatins gilesnį tarpusavio supratimą, leis efektyviau išnaudoti įvairesnes galimybes ir būdus, sprendžiant gimnazijos problemas, pasitinkant vis naujus kasdienio gyvenimo iššūkius. Po to vyko klubo narių susipažinimas, prisistatymai, nes tėveliai atstovavo skirtingas klases. Pasiskirstę į grupes bei papildę grupinės veiklos rezultatus, tėveliai išsakė savo godas, lūkesčius, pasidalino rūpesčiais, pasisakė, kuo galėtų būti naudingi gimnazijai. Vėliau, susibūrę į kitas grupes, tėveliai bandė nusakyti, kokios, jų manymu, yra gimnazijos stiprybės ir tobulintini dalykai. Nors aptarti dalykai nebuvo detaliai analizuojami, veikiau punktyriškai aptarti, tačiau kilo daug minčių būsimai veiklai, ateities vektoriams. Baigiantis susitikimui buvo nuspręsta tęsti pradėtą veiklą, įtraukti į ją daugiau naujų narių, nes tiek mokinių tėveliai, tiek mokytojai suvokia, kad tokia bendra veikla vienija bendruomenę, padeda siekti ne tik akademinių rezultatų, bet ir suteikia dvasinį komfortą, norą tobulėti, kurti, siekti bendrų tikslų.

Svetlana Sluckienė

„Kiekvienam labai sveika pažinti kitą kultūrą, nes tada geriau supranti savąją“

(Jurga Ribinskaitė)

Prieš keletą metų Radviliškio Lizdeikos gimnazija užmezgė ryšius su šv. Marko vidurine mokykla Naujajame Delyje. Įgyvendinama mainų programa – tai galimybė geriau pažinti kitos šalies kultūrą. Šių metų kelionė į Indiją išskirtinė, nes vyko tik mokytojai, turėdami tikslą dalytis gerąją mokymo patirtimi: aptarti aktyviuosius mokymo(si) metodus ir refleksiją bei tolesnio bendradarbiavimo galimybes. Mokytojai stebėjo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo dviejų Indijos mokyklų fizikos, chemijos, anglų k., literatūros, sanskrito, muzikos, teatro, šokių ir kūno kultūros pamokas. Po to lizdeikiečiai keletą pamokų vedė indų mokiniams. Fizikos mokytojas A. Kavaliauskas aptarė fizikinius dydžius (judėjimo, greičio, poslinkio ir pagreičio), atliko skaičiavimus, aiškino uždavinių sprendimo būdus. Integruotose anglų ir lietuvių kalbos pamokose, kurias vedė V. Domeikienė ir. S. Karenauskienė, buvo pristatyta Lietuva, jos gamtovaizdis ir kultūra, mokyta lietuvių kalbos pagrindinių bendravimo frazių. Literatūros pamokoje nagrinėta Maironio baladė „Jūratė ir Kastytis“. Tiek fizikos, tiek literatūros pamokose naudotasi IT, mokiniai dirbo porose ir grupėse. Lietuviai daugiau dėmesio skyrė mokinių įtraukimui į mokymosi procesą, taikė aktyviuosius mokymo metodus (durstinys, koliažas, minčių lietus ir kt.). Mokiniai aktyvūs, noriai bendravo ir bendradarbiavo, sprendė uždavinius, uždavė klausimus, atliko testus. Ypač noriai mokėsi lietuviškų bendravimo frazių, žiūrėdami filmo apie Lietuvą ištraukas, įvardijo abiejų šalių skirtumus ir panašumus. Įsivertindami darbą pamokose mokiniai akcentavo galimybę vertinti kitų atliktas užduotis. Aktyviausi mokiniai paskatinti mažomis dovanėlėmis, reprezentuojančiomis Lietuvą.

Lapkričio 19 d. prasidėjo jaunosios kartos pilietiškumą skatinanti Globalaus švietimo savaitė, kurios iniciatorius Šiaurės-Pietų centras prie Europos Tarybos kartu su Globalaus švietimo savaitės tinklo koordinatoriais iš 41 Europos šalies, tarp kurių yra ir Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija.

Visos pasaulio bėdos sudėtos į 17 tikslų, tačiau darnaus vystymosi tikslai ir jų įgyvendinimas daugeliui mūsų šalyje – tik skambūs žodžiai. Vieniems tai Kolumbijos ūkininkų auginama kava, už kurią mokame teisingą kainą, kitiems – žinojimas, kad valgo šokoladą, kurio gamybai nebuvo naudotas vaikų darbas Dramblio Kaulo Krante, o dar kitiems – suvokimas, kad perdirbdami ir rūšiuodami atliekas tausojame gamtą. Iš tiesų darnus vystymasis ir jo tikslai apima kur kas daugiau, tačiau Lietuvoje apie tai kalbama per mažai, o daroma – dar mažiau.

Džiugu, kad Radviliškio Lizdeikos gimnazijos bendruomenė aktyviai įsijungia į globaliojo švietimo veiklų įgyvendinimą ir dalyvaudama Pasaulio piliečių akademijos koordinuojamame tarptautiniame projekte „Global Education Goes Local“ siekia kurti išskirtinę bendruomenę, kuri kūrybiškai, sofistikuotai, estetiškai ir racionaliai spręstų savo santykį su vartojimu pasitelkiant medijas, kaip vieną iš raiškos priemonių. Jau praėjusią savaitę 2 ir 4 gimnazijos klasių mokiniai kompiuterinės leidybos pamokose aptarė didžiausias pasaulio problemas, pagrindinį dėmesį skirdami ekologijai, šiukšlinimui, rūšiavimui, vartotojiškumo mažinimui. Geriausieji mokinių darbai – plakatai tema „Kaip padėti mano žemei?“ bus eksponuojami šią savaitę Lizdeikos gimnazijoje įvyksiančioje „Tyrėjo dienoje“.

Jolanta Kvedarienė, IT mokytoja

Vienas iš renginių Šiaurės šalių literatūros savaitės Lizdeikos gimnazijoje – lapkričio 13 dieną 1B klasėje – integruota tikybos ir dailės pamoka (mokytojos Inga Zabulienė ir Ilma Andriušaitienė) – „Draugystės palaikymas tarp kultūrų“, šiaurės tradicijų puoselėjimas. Netradicinėje pamokoje gimnazistai lavino ne tik skaitymo ir pasakojimo tradicijas, bet ir savo kūrybinius gebėjimus, kūrė šiaurės šalių mistiškas būtybes – trolius.

Mielai kviečiame aplankyti biblioteką ir apžiūrėti netradiciškai surengtą „TROLIŲ parodėlę“.

Bibliotekos informacija

Šiuolaikinio mokytojo uždavinys, kad mokinys gautų ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir išmoktų spręsti problemas, priimti sprendimus, dirbti komandoje. Kad tai pasiekti mokymui aktyviai naudojami netradiciniai mokymo(si) metodai – integruotos pamokos, projektinė veikla. Atskleisti euro svarbą Europos Sąjungai bei jo įtaką ir naudą europiečių gyvenimui padėjo gimnazijos dalyvavimas MEPA projekte, nes gauta įdomi medžiaga, kurią galime integruoti įvairiose pamokose.

Paskutinis spalio penktadienio vakaras pakvietė Lizdeikos gimnazijos mokinius ir svečius į artėjančio Helovyno nuotaikas atspindintį renginį – mini šokių maratoną.

Renginį organizavo STRET projekto dalyviai ir gimnazistų tarybos nariai.

2,5 val. trukusiame mini šokių maratone varžėsi 25 dalyviai. Likus 15 min. iki maratono pabaigos jų liko tik trys. Visą maratoną dalyvius akylai stebėjo choreografijos mokytoja Alma Krivickienė, aerobikos mokytoja Rita Dirmeikienė ir ketvirtokės gimnazistės Rugilė, Agnė ir Justina. Patys ištvermingiausi maratono dalyviai sulaukė ne tik audringo kitų šokėjų palaikymo, bet buvo ir apdovanoti prizais.

Verslumas – tai gebėjimas aptikti ir išnaudoti galimybes bei planuoti ir valdyti kultūrinės, socialinės ar finansinės vertės turinčius kūrybinius procesus. Verslumas apima tokius gebėjimus kaip kūrybiškumas, bendravimas, išteklių sutelkimas, sugebėjimas įveikti netikrumą, neapibrėžtumą ir riziką. Tam, kad verslumo ugdymas būtų sėkmingas ir padėtų lavinti besimokančiųjų įgūdžius labai svarbu mokykloje kurti palankią ir skatinančią aplinką.