Kovo 6–7 d. Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje vyko Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų 9–12 klasių mokiniams. Nors koronavirusas truputį pakoregavo olimpiados programą, tačiau iš įvairių šalies mokyklų susirinkę Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados miestų ir rajonų turo nugalėtojai buvo rimtai nusiteikę pakovoti, parodyti savo žinias ir kūrybinius gebėjimus. Mokiniai per keturias valandas turėjo atlikti kalbines ir literatūrines užduotis bei parašyti esė duota tema.

Žinios apie finansus ir azartas puikiai dera tarpusavyje: 2020 metų kovo 3 dieną Lietuvoje vykusiame Europos pinigų viktorinos nacionaliniame finale savo finansų bei ekonomikos žinias pasitikrino apie 2000 mokinių iš beveik 100 šalies mokyklų. Pernai viktorinoje dalyvavo apie 1000 Lietuvos mokinių, o visose 28-iose šalyse ji sutraukė daugiau kaip 100 000 jaunuolių – dukart daugiau negu 2018-aisiais, kai šis konkursas buvo surengtas pirmąkart. Lietuvos finale iš viso dalyvavo apie 1000 moksleivių iš 60 šalies mokyklų. Konkursą Lietuvoje organizuoja Lietuvos bankų asociacija.

Įgyvendindami tęstinį Erasmus+ strateginės partnerystės projektą „Šiandieninis mokinys – atsakingas verslininkas rytoj. Mokytojo metodika“ Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokytojai kartu su kolegomis iš Makedonijos ir Kroatijos visą savaitę dirbo Kroatijos Rijekos Prva Susacka hrvatska gimnazijoje. Projekto partneriai iš ARNO ir OUT OF THE BOX nevyriausybinių organizacijų vedė 6 dienų mokymus, organizavo aktyvias veiklas, demonstravo patyriminio ir įtraukaus mokymo metodus, mokantis socialinio verslumo integravimo į ugdymo procesą vingrybių. Kartu su kolegomis iš Makedonijos ir Kroatijos gilintasi į socialinių įmonių ir bendrovių veiklos skirtumus, analizuotos sėkmės istorijos. Trijų šalių mokytojai diskutavo apie socialinę atsakomybę ir verslumą, socialinių įmonių ir asociacijų veiklą, filantropiją, socialinę reklamą ir jos įtaką žmonių požiūrio kaitai, aplankė banką Rijekoje, kuris yra socialinės atsakomybės įmonė, bei tris socialines įmones. Dirbdami intensyviu grafiku, mokytojai analizavo kolegų pamokų planus ir mokėsi aktyvių mokymo metodų dalyvaudami įvairiose veiklose, stebėdami ir patys vesdami pamokas. Verslumo ir ekonomikos mokytojai demonstruodami savo mokymo metodus orientavosi daugiau į praktinę laikinųjų mokyklos bendrovių kūrimą ir dalijosi tokios veikos patirtimi. Kitų dalykų mokytojai (gimtosios kalbos, anglų kalbos, matematikos, fizikos, geografijos, informacinių technologijų, biologijos ir kt.) demonstravo verslumo integracijos galimybes ir idėjų pritaikymą skirtingose pamokose. Būtent šio projekto tikslas ir yra paruošti metodinę medžiagą, aprašyti trijų šalių patirtį dėstant verslumą mokykloje, parengti intelektinius instrumentus, priemonių rinkinius, kurie būtų prieinami viešojoje erdvėje, o idėjos pritaikomos Europos mokyklose. Pastebėjome, kad makedoniečių ir kroatų vedamos pamokos yra emocingesnės, orientuotos į turinio dėstymą per patyriminę veiklą, paremtos kūrybiškumo ugdymu ir skatinimu. Lietuvių mokytojų paruoštos pamokos išsiskyrė idėjų išgryninimu atliekant įvairias užduotis pamokoje, pateikiant metodinius instrumentus veiklai organizuoti. Be to, Lietuvos mokyklose yra kitokia verslumo mokymo patirtis ir galimybės, todėl kitų šalių mokytojai stebėjosi kolegų kūrybiškumu integruojant verslumo ir socialinės atsakomybės idėjas kitų dalykų pamokose. Baigiamojoje konferencijoje dalyvavo Kroatijos bei Makedonijos švietimo departamentų atstovai, kurie pristatė socialinio verslumo ugdymo situaciją šalyse, o su Lietuvos socialinio verslumo ugdymo praktika ir parengtais LR švietimo dokumentais, apibrėžiančiais verslumo integravimą net 20% į ugdymo procesą, supažindino tarptautinių projektų koordinatorė ir vertintoja, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktorės pavaduotoja Skirmantė Petraitienė.

Tradiciškai būrelis lizdeikiečių merginų – gamtos ir tiksliųjų mokslų mylėtojų – vasario 18 dieną vyko į Tėvo Jurgio Ambrozijaus (Ambraziejaus) Pabrėžos mokslininkų, mokytojų, dvasininkų ir mokinių konferenciją „Žmogaus ekologija“, nes parengė ir norėjo pasidalinti sveikatingumo, ekologijos, aplinkos tyrimų darbais, paklausyti, ką per metus nuveikė jų bendraminčiai iš visos Lietuvos.

Minint 102-ąsias Lietuvos Respublikos atkūrimo metines, Lizdeikos gimnazijoje vyko 25-asis respublikinis Lietuvos mokinių „Žynio-2020“ ir rajoninis „Žyniuko“ konkursai. Svarbu paminėti, jog šie konkursai kasmet pritraukia būrius mokinių ne tik iš gimtojo miesto, rajono, bet ir kitų respublikos mokyklų. Šiais metais „Žynio“ konkurse sulaukta dalyvių iš Kretingos raj. Salantų gimnazijos, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos, Tauragės Versmės gimnazijos. Net trijų Šiaulių miesto gimnazijų (Šiaulių Didždvario, Šiaulių J. Janonio bei Šiaulių Universitetinės gimnazijos) eruditai atvyko į Radviliškio Lizdeikos gimnaziją rungtis žinių kovoje. Konkurso tikslas – skatinti mokinius domėtis Lietuvos valstybės istorija, šiuolaikinio gyvenimo procesais ir logiškai mąstyti.

Sausio 31-ą dieną LSMU II kurso medicinos studijų studentė Gabija Šiušaitė ir Šiaulių valstybinės kolegijos II kurso kinezeterapijos studentė Eglė Gakštytė pasidalino studijų ypatumais su 3 gimnazijos klasių mokiniais, besimokančiais biologiją išplėstiniu kursu. Studentės palygino studijas aukštojoje mokykloje ir gimnazijoje, jų teigimu, pagrindiniai kriterijai studijuojant – tai sistemingas, nuoseklus mokymasis ir atsakomybė už savo darbo rezultatus. Jos teigė, kad medicinos studijų specialybės reikalauja drąsos, atsidavimo, atsakomybės. Aukštosiose mokyklose iš studentų reikalaujama punktualumo, atsakomybės, į atsiskaitymus, seminarus, egzaminus, koliokviumus privaloma atvykti laiku, nevėluoti, pavėlavus nors 5 min. studentas gauna skolą, už kurią reikia mokėti, o perlaikyti per skolų savaitę. Kaip pavyzdį studentės pateikė, kiek reikėtų mokėti, jei reiktų perlaikyti anatomijos egzaminą: vienas kreditas kainuoja 36 eurus, o anatomijos egzaminas įvertintas 8 kreditais, tai 36×8=288 eurai. Studentės pabrėžė, kad labai svarbu studijuojant laiko planavimas. Dovilė džiaugėsi praktikos darbais, kuriuos atlieka prozektoriume, operacijų stebėjimo nauda. Eglė pasidalino spūdžiais iš praktikos, kurią atliko Šiaulių klinikinės ligoninės neurochirurginiame skyriuje. Ji teigė, kad svarbiausia nebijoti prisiliesti prie sergančio žmogaus, ji suprato, kad jos darbas reikalauja kantrybės, atjautos. Priminė mokiniams, kad kinezeterapija – tai ne tik masažai, o didelės kantrybės reikalaujantis darbas, padedantis ligoniui atstatyti judesius po patirtų sunkių ligų, traumų. Mokiniams palinkėjo mokytis atsakomybės, punktualumo ir nusiteikti, kad reikės mokytis ne tik specialybės, bet tokių dalykų, kaip psichologija, filosofija, statistika, užsienio kalba, biochemija. Dovilė teigė, kad išlaikyti brandos egzaminus puikiai jai padėjo sistemingas mokymasis visų pasirinktų dalykų, namų darbų atlikimas, brandos užduočių atlikimas, kurios yra NEC puslapyje. Studentės džiaugėsi savo pasirinkimu, studijomis, džiaugėsi, kad gimnazija taip pat padėjo apsispręsti dėl norimos specialybės pasirinkimo. Mergaitės, besimokydamos gimnazijoje, dalyvavo projektuose, ruošė projektinius darbus ir juos skaitė respublikinėse konferencijose. Mergaitės džiaugėsi pamokomis, kurios buvo organizuotos gimnazijoje, kitose edukacinėse aplinkose: universitetuose, muziejuose, botanikos soduose. Džiaugėsi, kad turėjo galimybę gimnazijoje vykstančios konferencijos „Tyrėjo diena“ metu klausytis įvairių lektorių paskaitų, atlikti praktikos darbus. Visa tai padėjo pasirinkti norimą studijų kryptį, o gimnazijoje įgyta patirtis praverčia ir studijuojant.

Mokytoja Lionė Semeniukienė

Mūsų gimnazijos 3C klasės gimnazistų komanda – Šarūnas Bernotavičius, Gintaras Krivickas, Karolina Kupreščenkaitė – su mokytojomis Vaida Jankūniene ir Gražina Pilypiene įsijungė į edukacinio projekto „Moterys, kūrusios ir kuriančios valstybę“, skirto balsavimo teisės moterims suteikimo šimtmečiui paminėti, veiklą. Buvo sutarta parengti filmuką apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę – vieną iš pirmųjų ir ryškiausių besikuriančios lietuviškos visuomenės veikėjų, publicistę, lietuviškų laikraščių bendradarbę, rašytoją, pedagogę, filantropę. Dar vasarą apsilankėme Puziniškyje, kur G. Petkevičaitės-Bitės gimtinėje yra įkurtas muziejus. Kitą kartą važiuodami kartu pasikvietėme ir visą klasę. Iš mūsų sukauptos medžiagos, minčių, pastebėjimų, įspūdingo, jautraus muziejininkės Irenos Lesvinčiūnienės pasakojimo ir gimė filmas MOTERYS, KŪRUSIOS LIETUVĄ: GABRIELĖ PETKEVIČAITĖ-BITĖ.