Kovo 14 dieną lietuvių kalbos pamokoje 4D klasėje svečiavosi LCC Tarptautinio universiteto Anglų kalbos ir literatūros bei filosofijos III kurso studentas, buvęs Lizdeikos gimnazijos mokinys Faustas Norvaiša, kuris pakvietė mokinius į diskusiją „Ideologinių pavojų analizė A. Kamiu ir F. Kafkos kūriniuose“. Studentas savo pokalbį pradėjo mintimi, kad žmogus yra individas, egzistuojantis tam tikroje erdvėje, o literatūra tėra politinis aktas, todėl rašytojai labai dažnai yra paveikti tam tikros ideologijos. Ketvirtokai kartu su Faustu turėjo tikslą – pritaikant literatūros kritikos teoriją ir remiantis klasikine egzistencializmo filosofija įvairių rašytojų tekstuose ieškoti paslėptų semiotinių ženklų. Faustas, pristatydamas rašytoją S. Kierkegardą ir jo kūrinį „Baimė ir drebėjimas“, akcentavo rašytojo mintį, kad egzistuoja šventa pareiga tarp rašytojo ir skaitytojo, kurios peržengti nevalia. Prisimindami sudėtingą F. Kafkos gyvenimą, kūrybą ir traumą, kurią jis patyrė vaikystėje, mokiniai diskutavo apie socialinę neviltį, kurioje atsidūrė kūrėjas, nebegalintis funkcionuoti kaip normalus visuomenės atstovas, kodėl žmogus dehumanizuojamas ir nupiginamas iki vabalo. Faustas paragino į A. Kamiu kūrybą pažvelgti kaip į politinį aktą, nes absurdo filosofijoje vaizduojamas pasaulis neturi esmės ir prasmės, viskas tėra iliuzija. Įdomu buvo klausytis gilių samprotavimų apie rašytojo Q. Crisp gyvenimą ir jo autobiografinį kūrinį „Nuogas visuomenės tarnas“, kurio pagrindinis veikėjas – sukilėlis prieš visuomenę, nes siekia savojo identiteto. Apibendrindamas pamoką Faustas pakvietė pasidomėti, kokia buvo rašytojo būsena, kai jis rašė kūrinį, taip pat atidžiau ir giliau žiūrėti į tekstą, domėtis, kas slypi už kūrinio.
Laima Verbickienė
|
Pi (3,14) diena – matematikų šventė. Tai neoficiali kasmetinė šventė, skirta matematinei konstantai paminėti. Pi skaičius yra iracionalusis skaičius, kuris gali būti išreikštas apskritimo ilgio ir skersmens santykiu, taip pat nenustatyta, ar yra kokia nors seka jo užrašymui, apytikslė šio skaičiaus reikšmė yra 3,141 592 653 589 793 238 462 643 383 279 502 884 197 169 399 375 105 820 974 944 592 3..., bet šio skaičiaus apytikslę reikšmę dažniausiai naudojame kaip 3,14. Mokslininkai nustatė, kad šis skaičius turi 5 trilijonus simbolių po kablelio. Tai iracionalusis skaičius, kuris negali būti užrašytas kaip dviejų sveikųjų skaičių santykis. Ši konstanta naudojama daugelyje matematinių, fizikos, inžinerijos ir kitų mokslų formulių.
Artėja gražus metų laikas, kai atbunda, atgimsta ne tik gamta, bet ir kiekvienos moters noras gražiai ir ryškiai pasipuošti. Džiugu, kad daugeliui moterų patinka kurti grožį savomis rankomis, todėl Lizdeikos gimnazijos mokytojos, padedamos Elfijos Urbonienės, susirinko į kūrybinį užsiėmimą, kuriame mokėsi kurti sagę-drugelį. Tai buvo smagus iššūkis.
Ankstyvą kovo 8 dienos rytą Lizdeikos gimnazijos 1–2 klasių mokiniai, anglų kalbos mokytojos G. Urbonienė, V. Domeikienė bei I. Veberienė ir aš, 3A klasės mokinė Rosita Jasaitytė, vykome į Klaipėdoje esantį LCC tarptautinį universitetą. Tai Lietuvos, Kanados ir JAV fondų įsteigtas universitetas, kuriame mokosi studentai iš įvairių pasaulio šalių, todėl čia gyvenimas verda anglų kalba. 
Kovo 11-oji kiekvienam iš mūsų yra svarbi šventė. Pasididžiavimo jausmo, kad esame lietuviai, įkvėpti, Lizdeikos gimnazistai su
Gimnazijos kūno kultūros mokytoja metodininkė Diana Onaitienė Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu. Persekiotas rusų valdžios.
Kovo 5 dieną Lizdeikos gimnazijoje vyko netradicinės lietuvių kalbos pamokos, skirtos Gimtosios kalbos mėnesiui. 1E, 2A ir jungtinėje 3-ųjų klasių pamokose dalyvavo VU Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros vedėja, docentė, daktarė Lina Murinienė. Lietuvių kalbos pamokos „Viešosios kalbos kūrimas“ buvo skirtos mokinių viešojo kalbėjimo tobulinimui, jų tikslas – sukurti viešąją kalbą, išsakyti savo nuomonę pasirinkta tema. Dėstytoja akcentavo mintį, kad gera kalba ta, kuri paveikia klausytojo protą, jo valią ir jausmus, todėl ruošiantis viešajai kalbai būtina turėti žinių, pasirinkti tinkamos informacijos, garsiai, aiškiai ir taisyklingai kalbėti, atskleisti savo emocinį santykį su pasirinkta tema. Mokiniai dirbo grupėmis, patys rinkosi kalbėjimo temas, rašė kalbas, redagavo, vėliau jas pristatė ir rinko labiausiai pavykusias, atitinkančias visus vertinimo kriterijus. Įdomu tai, kad gimnazistai diskutavo ne tik tradicinėmis temomis (Kodėl verta skaityti knygas? Kaip sportas keičia gyvenimą? Kodėl žmogus teršia gamtą? Ar visada lengva bendrauti? Kuo ypatingas jauno žmogaus pasaulis?), bet rinkosi ir netikėtas temas (Kodėl pasaulyje badauja žmonės? Kodėl neįmintos visos Antrojo pasaulinio karo mįslės? Kodėl mokytis verslo mokykloje yra negarbinga? Ar išties reikalinga Šimtadienio šventė? Kodėl žmonės keliauja? Feisbukas – mano priešas ar draugas?). Džiugu, kad dėstytoja pasidžiaugė kai kurių mokinių branda, gebėjimu įveikti baimę ir laisvai kalbėti prieš auditoriją. 
Lietuvių kalbos sklaidai ir prestižui didinti jau ketvirtus metus Lietuvoje ir užsienyje vyksta Lietuvių kalbos dienos. Radviliškio Lizdeikos gimnazija kartu su Radviliškio rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriumi kasmet aktyviai įsijungia į šioms dienoms skirtus renginius, tad ir šių metų vasario 28 d. gimnazijoje lankėsi garbūs svečiai – dr. Kęstutis Kaminskas ir profesorė dr. Danguolė Mikulėnienė.
|
