Projektas „Mes rūšiuojam“ – didžiausias Lietuvoje ekologinis projektas, skirtas aplinkos saugojimui, taršos mažinimui ir visuomenės ugdymui. Projekto „Mes rūšiuojam“ metu Lizdeikos gimnazijoje renkamos elektros ir elektroninės įrangos, nešiojamųjų baterijų atliekos. Šio projekto siekis – atkreipti dėmesį į aplinkos apsaugos problemas, efektyviai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos, nešiojamųjų baterijų atliekų rinkimą.
|
Darbai prasidėjo. Aš, Dovydas Paškauskas, 3A klasės mokinys, tapęs Europos Sąjungos (ES) jaunuoju ambasadoriumi Radviliškyje, per metus turėsiu organizuoti mažiausiai 12 renginių, tad iš karto ėmiausi darbų.
 Ir eina su mumis,
Mes kartais praeitį
Justinas Marcinkevičius
Mieli radviliškiečiai, Šie metai mūsų miestui ypatingi – sukanka lygiai šimtas metų nuo tos dienos, kai Radviliškyje pradėjo veikti pirmoji mokykla, kurios istoriją tęsia dabartinė Lizdeikos gimnazija. Bėgant laikui keitėsi mokyklos pastatai, keitėsi ir mokyklos pavadinimas, o didėjant miestui buvo įsteigta ir daugiau ugdymo įstaigų, kuriančių jau savąją istoriją... Kiekvieną iš mūsų į gyvenimą palydėjo mokykla. Vieni pasklidome po pasaulį, kiti grįžome čia ir savo gimtajame mieste kartu su visais kuriame bendrą Radviliškio krašto gyvenimą. Kiekvienas atsimename ir savąją mokyklą – joje mokėmės pažinti ir suprasti esminius dalykus, ieškojome atsakymų, kaip reikia teisingai gyventi. Nuoširdžiai tikime, kad kiekvieno jūsų gyvenime mokykla paliko svarbią vietą. Radviliškio mokyklos 100-mečio proga renkame medžiagą leidiniui AČIŪ MANO MOKYKLAI ir kviečiame visus, kurie mokėtės Radviliškyje, darbavotės ar darbuojatės Radviliškio krašte, pasidalinti savo prisiminimu apie mokyklinius metus. Įdomu būtų ir nuotrauka. Laukiame Jūsų, kurie mokėtės Radviliškyje ir likote gyventi gimtajame mieste, minčių apie mokyklinius metus. Neužmirškite nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų mokyklos pavadinimą ir mokyklos baigimo metus. Lizdeikos gimnazijos mokytojos: Gražina Pilypienė, tel. Nr. (8 686) 53 707, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai Sandra Karenauskienė, tel. Nr. (8 681) 31 321, el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai Vasaros viduryje Jaunimo Europos komandą papildė 15 naujų narių iš Biržų, Gargždų, Kauno, Marijampolės, Alytaus, Zarasų, Tauragės, Varėnos, Telšių, Šiaulių, Prienų, Klaipėdos, Radviliškio ir Kaišiadorių. Šioje komandoje dirbs Lizdeikos III A klasės mokinys Dovydas Paškauskas. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje jį paskyrė jaunuoju Europos Sąjungos ambasadoriumi Radviliškyje.
Gegužės 25–26 dienomis Rijekoje (Kroatija) vyko projekto „Students Today – Responsible Entrepreneurs Tomorrow – Teacher Toolkit“ koordinatorių antrasis susitikimas, kuriame buvo aptartas pirmojo intelektinio produkto rezultatas, kokius pataisymus reikia padaryti, pristatyti kiekvienos šalies klausimyno rezultatai ir apibrėžti antrojo intelektinio produkto kūrimo terminai, aptarti mokytojo metodikos (Toolkit) rėmai.
|
„Vyžota, lopyta mano Lietuvėlė, bet – mano! Lininiai, arielkininkai, mėšluočiai, dažnai padliecai tie lietuviai, bet – mano broliai!“ – teigė lietuvių prozininkas, publicistas, literatūros kritikas Juozas Tumas-Vaižgantas. Rašytojas gimė 1869 m. rugsėjo 20 dieną Malaišių kaime netoli Svėdasų ūkininko šeimoje. Tėvai buvo jau pagyvenę žmonės, susilaukę būrio vaikų. Motina jaunėliui Juozui, gimusiam „12 val., per pačią sumą“, parinko kunigo kelią, todėl seserys ji vadino „mūsų kunigėlis“, o kaimo vaikai erzindavę: „Tumo kunigėlis.“ Vėliau rašytojas prisiminimuose parašys tokias eilutes apie gimtąjį kaimą: „...nė žymelės, kur buvo graži ir turtinga Tumų sodyba, kur stovėjo daug trobesių, augo sodas ir medžiai, kur kluonas ir du šuliniu. Tai labai skauda atminus; lyg tau kas būtų praeitį išrovęs. Atminimui beliko tai, ko sugriauti negalima – gamtos paminklai, aprašytieji „Pragiedruliuose“. 1881 m. su pagyrimu baigęs Kunigiškių dviklasę mokyklą, J.Tumas-Vaižgantas įstojo į Dinaburgo (Daugpilis) realinę gimnaziją. Čia jis pradėjo domėtis lietuvių tautinio atgimimo idėjomis, raštais, spausdinamais „Aušroje“, pats pradėjo rašyti eiles, prozą, todėl vis dažniau ėmė galvoti apie studijas Peterburge, manė stoti į Veterinarijos institutą, tačiau tėvai sūnui buvo numatę kitą kelią. J.Tumas-Vaižgantas kurį laiką atidėliojo, dvejojo, sprendė, kur mokytis, tačiau pablogėjusi sveikata, noras tarnauti Lietuvai bei nenoras įskaudinti tėvus paskatino jį 1888 m. pasirinkti studijas Kauno kunigų seminarijoje. Taip rašytojas visam laikui tapo dvasininku, visam laikui atsisveikino su Dinaburgu, kuriame, kaip rašė atsiminimuose, praleido gražiausius metus. „Ar aš paklydau savo gyvenimo kelyje, nesisakysiu...“, – mėgo vėliau pajuokauti Vaižgantas. Impulsyvus J. Tumo-Vaižganto charakteris seminarijoje pajuto emocinį suvaržymą, be to, rašytojas nemokėjo lenkų ir lotynų kalbų, prastai sekėsi teologija, geriau tik lietuvių kalba. Jau studijuodamas seminarijoje J.Tumas-Vaižgantas suartėjo su kunigais, dalyvavusiais lietuvių tautiniame judėjime, talkininkavo rengiant programą laikraščiui „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, skelbė jame publicistinius rašinius, kurie neturėjo platesnio publicistinio užmojo, o daugiau informavo skaitytojus apie caro administracijos daromas skriaudas lietuviams.
