Get Adobe Flash player

Šiaulių Universiteto Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedra jau devynerius metus rengia „Linksmąją lietuvių kalbos olimpiadą“, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti. Šiemet pirmą kartą olimpiada, kurioje dalyvavo 4D klasės komanda „Pelėdžiukai“, organizuota vien moksleiviams.

18 18_1 18_2

Iš pradžių išklausėme Šiaulių miesto garbės piliečio, Šiaulių universiteto profesoriaus Kazimiero Župerkos pranešimo „Apie lietuvių charakterio ir kalbėsenos savitumą“. Profesorius vaizdžiai, pasiremdamas literatūros ir gyvenimiškais pavyzdžiais, aptarė tokius lietuvio nacionalinio charakterio bruožus kaip lyriškumas, santūrumas ir humoras. Be to, pristatė šių laikų filosofų ir literatūros kritikų pamąstymus apie lietuviškumą ir jo sampratą.

Linksmojoje olimpiadoje dalyvavo moksleivių komandos iš Mažeikių Merkelio Račkausko, Mažeikių rajono Viekšnių, Radviliškio Lizdeikos, Šiaulių Simono Daukanto, Šiaulių Stasio Šalkauskio ir Šiaulių universiteto gimnazijų. Komandų darbą vertino komisija „Trys [do]centai“, kurią sudarė Šiaulių universiteto lituanistai: komisijos pirmininkė docentė Jolanta Vaskelienė, docentė Rūta Kazlauskaitė ir docentas Juozas Pabrėža.

Mūsų komanda „Pelėdžiukai“ iš kitų komandų išsiskyrė originaliu prisistatymu ir pastabumu, tačiau atlikdami užduotis nusileido žemaičiams iš Mažeikių, kurie jau nebe pirmą kartą dalyvauja šiame konkurse. Užduotys, nors ir linksmos, buvo sunkios ir painios, reikalaujančios įvairių gebėjimų. Iš viso atlikome šešias žaismingas užduotis: komponuojamąją, tarminę, poetinę, pavadinamąją, loginę ir staiginę. Moksleiviai turėjo iš žodžio lietuviškumas raidžių sudaryti kuo daugiau lietuvių kalbos bendrinių daiktavardžių, klausėsi tarminių tekstų, iš kurių turėjo atspėti nurodytų žodžių reikšmes, reikėjo iš sumaišytų Martyno Vainilaičio eilėraščio fragmentų sudėlioti eilėraštį, nustatyti pateiktų daiktavardžių perkeltines reikšmes, remiantis užuominomis įrašyti trūkstamus žodžius ir be pasiruošimo atsakyti į įvairius kalbinius klausimus. Mūsų komandai sunkiausiai sekėsi paaiškinti tarminius tekstus, aukštaičių tarmės žodžius dieveris, nogis ir posakį in spirgus drebėjo paaiškinome, nors kai kuriuos ir ne visai tiksliai, bet žemaitiškų žodžių lūgas ir brostvikė reikšmės nežinojome ir iš konteksto jų nesupratome... Nors ir nebuvome pirmi, tačiau smagiai praleidome popietę: aplankėme Centų kambarį, universiteto modernią biblioteką ir banknotų ekspoziciją „Istorinė pinigų raida Lietuvoje“, kurioje ne tik eksponuojamos popierinės kupiūros, bet ir pateikta informacija apie istorinę pinigų raidą Lietuvoje nuo XIII amžiaus iki šių dienų. Be lietuviškų pinigų (litų ir centų), naudotų nuo 1922 m. ir nuo 1993 m., eksponuojami ir carinės Rusijos rubliai, Pirmojo pasaulinio karo vokiški ostrubliai ir ostmarkės, Klaipėdos krašto notgeltai, Antrojo pasaulinio karo Vokietijos reichsmarkės ir Sovietų Sąjungos rubliai.

Džiugu, kad Lietuvos universitetai imasi iniciatyvos ir į savo veiklą vis dažniau įtraukia ir vyresniųjų klasių mokinius. Juk buvimas universitetinėje erdvėje ir galimybė bendrauti su mokslo žmonėmis praturtina ir paskatina tobulėti.

Lietuvių k. mokytoja Sandra Karenauskienė

Patyčių dėžutė
Reklaminis skydelis
Kuriame Lietuvos ateitį
Reklaminis skydelis
FR
Reklaminis skydelis
Elektroninis dienynas
Reklaminis skydelis
Apklausa
Ką pirmiausia reikėtų daryti, kad gerėtų Tavo mokymosi pasiekimai?
 
LAMA BPO
Reklaminis skydelis
Jaunimo linija
Reklaminis skydelis
Mukis
Reklaminis skydelis
Lankytojai
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien10
mod_vvisit_counterVakar0
mod_vvisit_counterŠią savaitę10
mod_vvisit_counterŠį mėnesį10