Senieji kroatai papasakoja legendą, jog kadaise Dievui sukūrus pasaulį angelai nešė maišą įvairių gėrybių, kurias norėjo išbarstyti po visą pasaulį. Tačiau pasirodė velnias ir pabandė jį atimti. Maišas praplyšo ir visos grožybės išbyrėjo virš Kroatijos žemių. Šitomis grožybėmis turėjo galimybę pasigėrėti grupelė Lizdeikos gimnazijos mokinių ir mokytojų. Pasižvalgę po romantiškąją Slovėnijos sostinę Liublianą, atvykstame į Kroatiją – unikalios gamtos ir turtingo kultūrinio palikimo šalį. Jaukūs, itališka dvasia alsuojantys Istrijos pusiasalio žvejų miesteliai, kuriuose gausu įspūdingų paminklų net iš romėnų laikų, skaidri Adrijos jūra, ilga pakrantė su ramiu paplūdimiu, šimtai salų salelių, žuvėdros, mojančios sparnais, pribloškiantys kalnai, kurių šlaitai ir slėniai apaugę bukų, ąžuolų, spygliuočių miškais, o nuo kalnų čiurlena upeliai ir krenta įspūdino grožio kriokliai. Mus pasitiko kraštas, išlepintas saulės, pasipuošęs raudonais bugenvilijų žiedais, dekoratyviais opuncijų krūmais, levandomis, rozmarinu, palmėmis, vynmedžiais, alyvmedžiais ir Plitvicos nacionalinio parko ežerais, kurių smaragdiniame vandenyje drąsiai nardo žuvų pulkai. Atrodo, gaudyk laimikį rankomis. Plaukiame į Brijuni salyną, turistiniu traukinuku keliaujame po Didįjį Brijuną ir safario parką jame. Gėrimės Limos fiordu – siauru jūros liežuviu, įsiterpusiu į sausumą, kuriam nepakartojamo kolorito suteikia kalvos, besileidžiančios į vandenį. Vėliau dardame kelis kilometrus gilyn į Posdoinos urvą Slovėnijoje, kuriame upės vanduo suformavo apie 20 kilometrų ilgio įvairaus dydžio kambarių, galerijų ir koridorių labirintus, o vivariume stebime mistinę anguinus žuvį, gyvenančią visiškoje tamsoje ir šaltyje. Lankomės Predjamos pilyje, kuri yra dramatiškai pakibusi uolos viduryje.

Apvalus saulės kamuolys tingiai leidžiasi į ramią jūrą, tolumoje praplaukia išdidi jachta, sukeldama bangų raibuliavimą ir primindama, kad jau laikas į namus. Iki kito karto.

Laima Verbickienė