Rasa Dagienė 2011-11-28

Ar galima apibūdinti sveiką protą? TAIP. Tai dar prieš du tūkstančius metų padarė Lucijus Anėjus Seneka pagrindiniu sveiko proto bruožu laikydamas sugebėjimą sustoti ir bendrauti su savimi t.y. išgirsti savo norus, savo galimybes, savo lūkesčius. Nepastovumas yra tarsi liguisto proto požymis. Informacijos gausa jau tampa kliūtimi. Televizijos laidos, spauda, internetas, galybė SMS seniai blaško mūsų būtį. Laikas pasakyti sau „jei nepajėgiame pamatyti, perskaityti, parašyti tiek kiek norime ar kiti nori, pakanka tiek kiek galime“. O galime tiek kiek skiriame laiko sau. Jau seniai įdodyta, kad bent valandą kasdieną skirdami sau, savo susikaupimui, mintims, veiksmų rezultatų įvertinimui, galime vadovautis sveiku protu ir protingai vertinti kasdienius iššūkius.

Tad paklauskim savęs kiek laiko skiriame ne kūno puoselėjimui, o savo mintims? Rašome dienoraštį? Kitaip fiksuojame bendravimo su savimi nuotykius? Nusileiskim ant žemės. Grįžkim iš interneto platybių bei televizijos žabangų. Mokėkim atsirinkti. Pasilikim laiko arbatos puodeliui su savimi. O žiūrėkim ir patiks. Tuomet, susidraugavę su savimi, sugebėsim pralenkti net slapčiausias savo svajones.