Rugsėjo 26 dieną Lizdeikos gimnazijoje vyko suaugusiųjų klasių mokinių krikštynos, kurios jau tapo tradicija. Kaip savo „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ teigė Mikalojus Daukša, kiekviena tauta, valstybė turi saugoti savo papročius bei tradicijas. Tradicijos – tai tarsi santaka, kurioje dabartis susitinka su praeitimi, tai lyg tiltas, ant kurio stovėdami matome laiko upės tėkmę ir jos veidrody atsispindinčius save. Tad tradiciškai krikštynos vyko G. Petkevičaitės-Bitės dvare.

Per tris savaites suaugusiųjų klasių mokiniai apsiprato mokykloje, spėjo pažinti draugus ir mokytojus, bet iki antradienio jie nebuvo tikri Lizdeikos gimnazijos mokinai, nes „nepakrikštyti“. Šventės ypač laukė naujai atvykę mokytis suaugusieji, kurie buvo pasiryžę patirti įvairiausių išbandymų bei išgyventi įsimintinų akimirkų. Krikštatėviai – jau ne pirmus metus gimnazijoje besimokantys suaugusiųjų klasių mokiniai ir jau trečius metus Lizdeikos gimnazijos tradicijas puoselėjanti mūsų gimnaziją baigusi mokinė Eurika Jucienė. „Krikštatėviai“ sugalvojo daug kūrybinių užduočių, sukurdami žaismingą nuotaiką. „Paragavę” įvairių išbandymų, sėkmingai įvykdę ne vieną užduotį, „naujokai“ buvo priimti į gimnazijos bendruomenę kaip pilnateisiai jos nariai.

Šventėje netrūko geros nuotaikos ir linksmo susirinkusiųjų juoko. Džiaugiamės, kad kas metai į tradicinius renginius atvyksta ir buvę mokiniai. Puoselėjamos tradicijos skatina atsigręžti, atsistoti vienoje rikiuotėje su buvusiais, pasimokyti iš jų, sykiu parodyti, kuo mes esame juos pranokę, padeda suprasti, kas laikina, o kas amžina.

Lizdeikos gimnazijos suaugusiųjų klasių auklėtoja S. Vaitiekūnė