Get Adobe Flash player

Hamletiškąjį klausimą „Būti ar bebūti“ gruodžio 8 dieną sprendė Lizdeikos gimnazijos bendruomenės nariai ir svečiai, susirinkę į Lietuvos Nacionalinio dramos teatro spektaklį-tyrimą „Be skambučio“, pastatytą pagal Augusto Sireikio pjesę tuo pačiu pavadinimu. Režisierius Paulius Tamolė, nusprendęs pakalbėti apie šiuolaikinę mokyklą, mokinius ir jų problemas, subūrė bendraminčių komandą ir sumanė menines idėjas derinti su ugdomaisiais tikslais. Režisierius teigia, kad šiuo spektakliu ieškojo atsakymų, kodėl mokyklose mokiniai paverčiami pilkąja mase, kodėl jauni žmonės „perkošiami per mėsmalę“, naikinančia bet kokį kūrybiškumą. Pjesės pavadinimas „Be skambučio“ spektaklyje vartojamas kaip metafora, įprasminančia vis dar mokyklose tvyrančia baimę, susikaustymą, gyvenimą pagal griežtas taisykles, instrukcijas ar komandas. Buvusi Lizdeikos gimnazijos auklėtinė, spektaklio scenografė Lauryna Liepaitė sumanė, kad pagrindinė „vizuali spektaklio idėja ir būtų pati mokykla, o ne dekoracija.“ Gal todėl ir buvo nuspręsta atsigręžti į paauglių auditoriją būtent jų antruose namuose, kaip dažnai vadinama mokykla.

100_1520 100_1526 100_1536 100_1537 100_1538

Spektaklio bilietai – kortelės, ant kurių puikuojasi abėcėlės raidės, tarsi perkeliančios žiūrovus į mokyklinį suolą, užmena mįslę: kodėl E, K ar S. Atsakymai bus vėliau. Taigi, spektaklis sudarytas iš trijų dalių, skirtingų savo žaidimo taisyklėmis, veiksmo vieta ir emocijomis. Pirmoji dalis – gimnazijos aktų salė, kurioje jau būriuojasi nekantraujantieji. Kėdžių nėra, tuščia scena ir chrestomatinis Hamleto monologas, kurį bando savaip perskaityti ir interpretuoti jaunieji aktoriai, vilkintys mokyklines uniformas. Netikėta, įdomu, žaisminga, net smagu. Antroji dalis, kurioje paaiškėja kortelių mįslė, darbas grupėse persikelia į klases. Aktoriaus monologas, kuriame jis išsako tai, kas susiję su jo mokykline patirtimi: skaudžia, žeminančia ar jautriai nostalgiška. Tikrai nuoširdu ir betarpiška. Trečioji dalis – baltuose dūmuose paskendusi sporto salė, kurios gale švyti užrašas didžiulėmis raidėmis: „Aš pats geriausias mokinys“. Griežtas balsas – mokytojas reikalauja spektaklio dalyvių atsakymų į klausimus apie Šekspyro pjesę „Hamletas“, nepasirinkęs teisingo atsakymo – šviečiančios A ar B raidės – liksi vienišas salės viduryje, vienišas minioje, vienišas rūke. Pamažu klausimai sunkėja, darosi vis labiau filosofiški, kol pagaliau griežtasis balsas pareikalauja atviro atsakymo: „Ar tarp jūsų yra Hamletų?“ Ir jau spektakliui pasibaigus, išeinant pro duris netikėta refleksija – mokinukas nedrąsiai priėjęs apkabina sutrikusį aktorių.

„Šiandienos nesėkmė turi tapti tavo sėkme“; „Spektaklis apie atvirumą“; „Laisvė leidžia žmogui atsiskleisti“; „Per gyvenimą išmokstame daug dalykų, bet neišmokstame tapti žmogumi,“ – šios ir kitos mintys skambėjo spektaklio aptarime, pokalbyje, diskusijoje su režisieriumi ir aktoriais. Atsakymai į klausimus, pasidalinimas patirtomis emocijomis ir išgyvenimais, plojimai, padėkos.

Monologas perskaitytas, žaidimas baigtas. Tikrai vertėjo.

Laima Verbickienė

EN
Reklaminis skydelis
FR
Reklaminis skydelis
Elektroninis dienynas
Reklaminis skydelis
Apklausa
AR APTARIATE MOKYMO(SI) REZULTATUS SU TĖVAIS?
 
LAMA BPO
Reklaminis skydelis
Jaunimo linija
Reklaminis skydelis
Lankytojai
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien864
mod_vvisit_counterVakar1186
mod_vvisit_counterŠią savaitę2050
mod_vvisit_counterŠį mėnesį31319