Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje lapkričio 24 d. vyko konferencija- susitikimas su garsiausiais Lietuvos galiūnais : Sauliumi Brusoku, Vidu Blekaičiu ir Žydrūnu Savicku. Mokiniai turėjo galimybę ne tik išgirsti įdomų ir linksmą sportininkų pokalbį su renginio vedėjais Viktorija Navikaite ir Mantu Jakštu, bet ir užduoti klausimus, nusifotografuoti ir gauti autografus. Nors galiūnų sportas nėra įtrauktas į Olimpines žaidynes, tačiau Lietuvoje sulaukia vis daugiau dėmesio. Ir ne veltui, nes Lietuvos sportininkas Ž.Savickas net 6 kartus iškovojo stipriausio Pasaulio žmogaus titulą.
Galiūnų sportas reikalauja didžiulės fizinės jėgos ir ištvermės. Sportininkai varžosi įvairaus sudėtingumo rungtyse: svorių kilnojimo, nešimo, traukimo ir kitose rungtyse. Šis susitikimas, inicijuotas Lizdeikos gimnazijos kūno kultūros mokytojų R.Škėmos, N.Andrušaitytės, ir Ž.Burneikos, ilgam išliks mokinių atmintyje. Sportininkai bendravo labai nuoširdžiai ir šiltai, iš karto užsimezgė toks natūralus ir paprastas pokalbis, sulaukęs ovacijų. Patys sportininkai pripažįsta, kad juos visus tris retai kada pavyksta suburti draugėn. Tiesiog šį rudenį yra laisvesni, baigiasi sezonas, todėl rado laiko apsilankyti Radviliškyje. Įdomu tai, kad vaikystėje nė vienas negalvojo būti sportininku: S.Brusokas svajojo tapti vairuotoju, Ž.Savickas – jūrininku, o V.Blekaitis- lėktuvu, nes nežinojo žodžio ,,pilotas“. Tačiau likimas susiklostė kitaip: S.Brusoką prilupo vyresni mokiniai, nes vaikystėje buvo gana žemas ir apkūnus, kitus du sportininkus įkvėpė pamatytos galiūnų varžybos. Mokiniams ypač įdomu buvo sužinoti, kokių išdaigų galiūnai yra prikrėtę mokykloje. Ž.Savickas papasakojo, kaip nusirašydavo anglų kalbos užduotis, S.Brusokas nemėgstamai mokytojai kėdę sulaužė, o V.Blekaitis užrakino chemijos mokytoją paruošiamajame kabinete. Tačiau visi sportininkai pripažįsta, kad mokytis ir tobulėti yra būtina. Neužtenka vien sportinio pasirengimo, būtinos ir žinios, ir išprusimas, vidinė darna ir dvasinis tobulėjimas. Anot Ž.Savicko, turbūt nėra atsitiktinumas, kad beveik visų prizinių vietų laimėtojai yra sportininkai, turintys aukštąjį išsilavinimą.
Stipruoliai mielai pasakojo ir apie linksmiausius įvykius savo karjeroje. Dirbdami komandoje, vyrai stebina pasaulį draugiškumu, kolektyvine darna, kai stengiasi ne vienas kitą aplenkti, o papildyti ir padėti. Kelionėse į varžybas įvairiose pasaulio šalyse yra buvę daug linksmų nutikimų. S.Brusokas pasakojo, kad kartą ketvirtasis jų komandos narys turėjo miegoti balkone. Buvo žvarboka, todėl užsisakė karštos arbatos. Padavėja nešdama visą puodą užkliuvo ir užvertė verdantį vandenį Žydrūnui ant kojos. Taip tąkart varžybų ir nelaimėjo. V.Blekaitis prisiminė, kaip teko apgaudinėti JAV aerouosto tarnautojus. Mat įsivežti maisto negalima, todėl visas dešras ir kumpius atėmė, o lašinius paliko. Vidas įrodė, kad tai tepalas, skirtas kūnui blizginti. Žydrūnas Suomijoje vos nesudegė automobilyje, nes vairuotojas nekreipė dėmesio į pasirodžiusią salone liepsną... Be to, daug kuriozų nutinka su sportininkų kelionės krepšiais. Sauliui kartą vaikai pilną krepšį žaislų dėl sėkmės pridėjo, o dingus Žydrūno bagažui, Londone jam teko varžybas laimėti su skolinta sportine apranga. Anot galiūno, ypač sunku buvo avėti juodaodžio kolegos aukštakulniais batais... Vidas yra užrašęs neteisingus duomenis į anketą, teisindamasis, kad tegu varžovai jo bijo... Tačiau būna ir traumų. V.Blekaitis džiaugiasi, kad rimtų traumų neturėjo – tik krūtinės raumuo buvo plyšęs... S.Brusokui teko per varžybas Kryme finišuoti su „nuplyšusia“ koja. Ž.Savickas pastebėjo, kad galiūnų sporte vyrai kovoja iki galo, nekreipdami dėmesio į patempimus, įtrūkimus. Kol galutinai kas nors nenuplyšta, tol kaunasi. Jam pačiam teko kovoti su įplyšusiu keturgalviu kojos raumeniu, o didžiausia trauma- nutrūkę abiejų kojų girnelių raiščiai. Tuomet mažai kas tikėjo, kad Žydrūnas grįš į didįjį sportą. Tačiau darbo ir valios dėka galima pasiekti viską. Galiūnai pabrėžė, kad svarbiausia turėti tikslą ir kryptingai jo siekti, daug dirbti ir sveikai maitintis. Kalbėdami apie maistą sportininkai akcentavo, kad būtina valgyti kokybišką, šviežią ir sveiką maistą. S.Brusokas mėgsta jūros gėrybes ir košes, V.Blekaitis dievina žalią marinuotą mėsą, o Ž.Savickas geria tik vandenį ir valgo neriebią kokybišką mėsą. Sportininkai akcentavo, kad gazuoti gėrimai, kava ir ,,čipsai“ yra didžiausi organizmo priešai. Visi galiūnai valgo skaniai ir daug. Be to, jie pastebėjo, kad mūsų gimnazijoje maistas tikrai skanus, visiškai nepanašus į jų vaikystės mokyklinį maistą.
Susitikimas užsitęsė, nes stipriausi Lietuvos vyrai taip įdomiai, paprastai ir linksmai pasakojo, kad salė kaskart leipdavo juokais. Net kalbėdami apie traumas, sugebėjo pasakoti, nevengdami nei ironijos, nei savikritikos, nei humoro gaidelių. Baigdami pašnekesį galiūnai paskatino visus siekti savo tikslų, bet ne pasitikint sėkme, o užsispyrimu, valios pastangomis ir sąžiningu darbu. Anot Ž.Savicko, jei nesimokysi, tai ir sporte nieko nepasieksi. Žmogus turi visapusiškai tobulėti.
L.e.d.p. Rasa Dagienė padėkojo sportininkams, simboliškai įteikdama mūsų gimnazijos jaunųjų kūrėjų almanachą ,,Margasparnei sielai plevenant“ ir konferenciją baigėme gimnazistų paruošta menine programa, skirta ir pritaikyta būtent jėgos ir ištvermės sporto galiūnams. Po to sekė didžiulė eilė norinčių įsiamžinti su stipriausiais Lietuvos ir net Pasaulio žmonėmis... Tad iki kitų susitikimų!
Lietuvių klabos mokytoja metodininkė
Sandra Karenauskienė
