Lietuvos sporto muziejus jau 12-tą kartą organizuoja mokinių rašinių konkursą, kuris šiais metais skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Konkurso tikslas – skatinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokinius domėtis sportiniu gyvenimu mokykloje ir visuomenėje, olimpiniu judėjimu, aktyviai dalyvauti olimpinio ugdymo programose, stiprinti mokinių fizinį ir dvasinį tobulėjimą. Lizdeikos gimnazijos mokiniai – aktyvūs konkurso dalyviai.
Lietuvos sporto muziejaus vadovas Pranas Majauskas, sveikindamas konkurso dalyvius, džiaugėsi, kad kasmet sulaukia vis daugiau įdomių ir originalių mokinių rašinių iš įvairių Lietuvos vietų. Šiemet mokiniams siūlyta pasirinkti vieną labiausiai įsiminusį Lietuvos sportininką ir pristatyti jo pasiekimus rašinyje, akcentuojant ne tik fizinius sugebėjimus, bet ir dvasines vertybes: meilę Lietuvai, drąsą, ryžtą įveikiant sunkumus, meilę ir pasiaukojimą artimiesiems, draugams bei aplinkai. Mūsų gimnazijos mokinės Ema Elijošiūtė, Kotryna Žukauskaitė, Rosita Jasaitytė, Rugilė Stasiulytė, Justina Karenauskaitė ir jų mokytojai Diana Onaitienė, Gražina Pilypienė, Rita Šimkuvienė, Sandra Karenauskienė ir Žydrius Burneika vasario 27 dieną buvo pakviesti į mokslinę-praktinę konferenciją, kurios metu apdovanoti rašinio konkurso laureatai. Pasak vertinimo komisijos narių, šių metų konkurso darbai išsiskyrė nuoširdumu ir originalumu, nes mokiniai kalbėjo ne tik apie garsiuosius Lietuvos sportininkus, bet ir apie tuos, kurie galbūt turi mažiau medalių ar žymių apdovanojimų, tačiau pasižymi dvasinėmis vertybėmis ir kilniais poelgiais. Mokytojai pastebėjo, kad šis konkursas paskatino vaikus domėtis iš gimtųjų apylinkių kilusiais sportininkais, kurie garsina Lietuvą pasaulyje. Džiugu, kad visi lizdeikiečių darbai buvo pastebėti ir įvertinti atminimo medaliais ir padėkomis, o 3A klasės mokinė Justina Karenauskaitė, rašinyje pristačiusi parolimpietį Mindaugą Bilių, 11–12 klasių mokinių grupėje tapo III-ios vietos prizininke.
Be to, apžiūrėjome ne tik Sporto muziejaus eksponatus, bet aplankėme ir šalia esantį atnaujintą Maironio lietuvių literatūros muziejų. Vos pravėrus Maironio buto duris, suskambo kanklės ir pasitiko iš portretų žvelgiantis didysis poetas. Muziejuje saugomi autentiški baldai, didžiulė retų knygų biblioteka, puošnūs laikrodžiai, skulptūros ir paveikslai, rankraščiai ir pamokslų rinkiniai, poeto sesers Marcelės rankdarbiai ir muziejininkių įdomūs pasakojimai priminė, kokį gilų pėdsaką šis žmogus paliko mūsų tautos kultūros istorijoje. Naujai įrengtose muziejaus palėpės erdvėse apžiūrėjome Lietuvos tapytojų parodą ir V. Jankausko fotografijos parodą „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ Taigi išvyka į Sporto muziejų tapo kultūrine-edukacine veikla, praturtinusia mūsų kasdienybę.
Lietuvių kalbos mokytoja Sandra Karenauskienė
