Kas dveji metai kovo mėnesį Šiaulių J. Janonio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai organizuoja Respublikinę gimtosios kalbos konferenciją. Šiųmetis suvažiavimas paskirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Kovo 9 dieną į Šiaulių J. Janonio gimnaziją su savo kalbos, literatūros tiriamaisiais darbais atvyko mokiniai, juos rengę mokytojai iš Panevėžio Juozo Balčikonio, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus, Šiaulių Didždvario, „Romuvos“, Radviliškio Lizdeikos gimnazijų. Daug pranešimų parengė patys šeimininkai – Šiaulių J. Janonio gimnazijos mokiniai, padedami savo mokytojų.
Organizuodami Respublikinę konferenciją šiauliečiai janoniečiai siekė skatinti mokinius domėtis gimtąja kalba, literatūra, etnokultūra, ugdyti mokinių tiriamojo darbo įgūdžius, humanitarinę kultūrą. Dalyviams, 9–10 (I–II) ir 11–12 (III–IV) klasių mokiniams, tai puiki proga nekonkursinėje aplinkoje keistis patirtimi, mokytis vieniems iš kitų, ugdyti savo bendrąsias viešojo kalbėjimo ir dalykines kompetencijas. Be to, kai kuriems antrokams ir ketvirtokams tai tinkama, paranki galimybė atsiskaityti – išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą.
Nuo pat pirmųjų Respublikinės konferencijos atidarymo minučių žavėjo J. Janonio gimnazijos šeimininkų sukurta šventiška, pakylėta, tautiška, intelektuali dvasia. Pirmiausiai visi stebėjo trumpametražį filmą „Nešantys laisvę“, skirtą Šiaulių berniukų gimnazijoje (dabartinėje J. Janonio gimnazijoje) besimokiusiems Lietuvos nepriklausomybės akto signatarams atminti. Tai jaudinantis pasakojimas apie keturis nusipelniusius Lietuvai asmenis: Alfonsą Petrulį, Joną Vileišį, Steponą Kairį ir Mykolą Biržišką. Šių asmenybių dėka jau šimtą metų švenčiame nepriklausomą Lietuvą. Filmas – J. Janonio gimnazijos mokinių dovana Lietuvai nepriklausomybės šimtmečio proga. Minėtų signatarų vaidmenis atliko, filmavo ir montavo patys gimnazistai.
Nuoširdaus patriotiškumo pamoka buvo poeto Kazio Bradūno dukters Elenos Aglinskienės, etnologės, antropologės, kalba apie lietuvių išeivių gyvenimą – klausytojams dar kartą įrodyta, kaip svarbu rūpintis, ugdyti gimtąją kalbą, papročius, nes tik savo išskirtinumu, ypatingumu galime žavėti, būti gerbiami, būti įdomūs pasauliui.
Po to gimnazistai pristatė savo tiriamuosius darbus – pranešimus iš V. Mačernio, K. Bradūno, I. Simonaitytės, J. Degutytės, J. Marcinkevičiaus kūrybos. Temos buvo įvairios, įdomios: „Žodžio ir skaičiaus prasmė“, „Lietuvos įvaizdis“, „Tautinės tapatybės paieškos“, „Idealaus šimtmečio jaunuolio literatūrinė mozaika“. Radviliškio Lizdeikos gimnazijai Republikinėje konferencijoje atstovavo trečiokės Agnė Sluckutė, Eisvina Pukertaitė, Sandra Dzingytė, antrokai Viktorija Domrina, Kornelija Jankūnaitė bei Emanuelis Raimundas Juodis. Trečiokes rengė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Laima Verbickienė, antrokus – mokytojos metodininkės Sandra Karenauskienė ir Alvydė Panova. Lizdeikiečiai supažindino su savo darbais tyrinėjant Radviliškio krašto tarmiškus pavadinimus, mokinių kalbos ypatumus, viešųjų erdvių neiginius, palyginimus klasikų kūryboje.
Kol mokiniai pristatinėjo savo tiriamuosius darbus Šiaulių J. Janonio gimnazijoje, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Sandra Karenauskienė dalyvavo 7-ojoje Respublikinėje konferencijoje-seminare „Gimtoji kalba mokykloje“. Kartu su profesore dr. Džiuljeta Maskuliūniene moderavo 2 sekcijos „Literatūra ir literatūros didaktika: nuo skatinimo skaityti iki kūrinių analizės“ darbą. Konferencijoje mokslininkai, mokytojai ir moksleiviai diskutavo apie šiandieninį požiūrį į gimtąją kalbą, į lituanistiką, aptarė pastišo metodikos taikymą literatūros pamokose, tekstų aktualizacijos ir analizės bei skaitytojo ugdymo galimybes.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos metodininkės Sandra Karenauskienė ir Alvydė Panova
