Kiekvieną rudenį Lizdeikos gimnazija sulaukia gausaus pirmokų gimnazistų būrio. Juos pagal tradiciją į gimnazijos bendruomenę priima abiturientai, kurie rengia krikštynas. Nors rugsėjo pabaiga buvo paženklinta siaučiančių vėtrų ir lietaus, tačiau krikštynų rytą dar apniukusį dangų išsklaidė rudeniškas vėjas, o galiausiai Kernavėje visus pasitiko ir saulė.

Prieš savaitę abiturientai, pranešę apie krikštynų šventės vietą, išsakė ir savo reikalavimus: būtini namų darbai ir dovanos krikštatėviams. Atsakingai tam ruošėmės. Krikštynų rytą teko įveikti ne vieną kliūtį: žąsele nukrypuoti iki sporto salės, ten rimtai pasimankštinti, kad išmoktume paklusnumo, po to pabučiuoti žyniui Lizdeikai ranką ir su meile apkabinti gimnaziją. Visi, kurie nepakluso arba bandė išsisukti nuo užduočių vykdymo, buvo apšlakstyti česnakiniu krikšto vandeniu. Vos tik pajudėjome Kernavės link, buvome sustabdyti šalia Antaniškių parko. Tikras lizdeikietis – gamtos puoselėtojas, tad, nors ir supančioti, dalyvavome aplinkos švarinimo varžytuvėse. Šiukšlių karaliaus titulas atiteko 1D klasei, per 10 minučių pririnkusiai daugiausiai šiukšlių. Sušokę smagųjį transkverą leidomės kelionėn. Autobuse nuobodžiauti irgi niekas neleido – abiturientai buvo prigalvoję įvairių užduočių. O stabtelėjus poilsio pertraukėlei, vos užkrimtę irgi smagiai pašokome iš viršaus palaiminami česnakiniu vandeniu... Gaivus rudens vėjas ir saulės blyksniai džiovino mūsų drabužius ir česnako kvapas išsisklaidė ganėtinai greit.

Kernavėje iki krikštynų ceremonijos, lydimi savo auklėtojų, apžiūrėjome visus lankytinus objektus, apie kuriuos papasakojo kartu su mumis atvykę istorijos mokytojai. Edukacinė programa moderniame Kernavės archeologinės vietovės muziejuje taip pat paliko įspūdį – žinias galėjome čia pat pasitikrinti, atlikdami testus. Po šios kraštotyrinės-pažintinės veiklos ir išradingų pirmokų klasių prisistatymų laukė tikras išbandymų ruožas: bėgimas su kliūtimis, jojimas ant draugo kupros, klasės kaip komandos pasitikėjimo ir vieningumo testas, ypatingosios košės ragavimas ir pašventinimas... Žodžiu, nors šlapi ir miltuoti, bet prisiekėme ištikimybę žyniui Lizdeikai. Nė nepajutome, kaip greitai prabėgo laikas, o mūsų, pirmokų, statusą bendruomenėje įtvirtino gauti gimnazistų pažymėjimai ir ženkliukai.

1D klasės auklėtoja