Atostogos visada puikus metas, tačiau, kai jos turiningos, dar puikiau. Lizdeikos gimnazijos 3A kl. mokiniai rudens atostogas pradėjo nuo netolimos išvykos į Šiaulius. Juk taip dažnai stengiamės vykti kuo toliau, o šalia esančių objektų neaplankome. Vieni tokių – Šiaulių dviračių muziejus ir Ch. Frenkelio vila.
Dabar dviračių atgimimo metas. Jie tapo vėl populiaria transporto priemone. O Šiauliai turi unikalų, vienintelį Lietuvoje Dviračių muziejų, kuris įkurtas 1980 m. Šiuo metu muziejuje sukaupta daugiau kaip 1 500 eksponatų. Jame apsilankę susipažinome su dviračių raida ir gamyba Lietuvoje, įspūdingomis ir nelengvomis lietuvių kelionėmis dviračiais, išbandėme kai kuriuos eksponatus. Didžiausią įspūdį paliko seniausias dviratis, kuris padarytas iš medžio, akį traukė kariniai, cirko ir sportiniai dviračiai. Išsiaiškinę, kodėl Šiauliai vadinami dviračių miestu, patraukėme Ch. Frenkelio vilos link. Čia supažinome su vienos iš žymiausių šiauliečių žydų Frenkelių šeimos paveldu ir gyvenamąja aplinka. Chaimas Frenkelis – garsus žydų pramonininkas, vienas iš sėkmingiausių visų laikų Lietuvos verslininkų. Atvykęs į Šiaulius jis įsigijo odų rauginimo dirbtuves miesto pakraštyje ir su keliais samdomais darbuotojais pradėjo gamybą. Netrukus pelnė ir tarptautinį pripažinimą. 1905 m. pasaulinėse parodose Briuselyje ir Paryžiuje Ch. Frenkelio fabriko odos buvo pripažintos geriausiomis ir apdovanotos aukso medaliais. Ch. Frenkelio viloje buvo įgyvendintos visos XX a. pradžios technikos naujovės: vandentiekis, centrinis šildymas, elektra, telefonas. Visiems buvo įdomu apžiūrėti atkurtą gyvenamosios aplinkos interjerą. Dvarininkų portretų galerija atskleidė Lietuvos bajorų asmenybes, jų interesus. Rytų meno galerijoje eksponuojami vaizduojamojo ir taikomojo meno rinkiniai iš Tolimųjų Rytų paliko įspūdį savo išskirtinumu, kruopščiu atlikimu. Atsidūrę stilizuotoje XX a. pradžios gatvėje pamatėme populiarias miestiečių laisvalaikio pramogas, siūlomas prekes, užsukome į anuomet garsų kino teatrą. Eksponatų gausa ir įvairovė, interjero detalės nunešė mus į praėjusio amžiaus pradžią, leido pamatyti, kaip per daugiau nei šimtmetį viskas pakito. Ne mažiau įspūdingas pasirodė ir Ch. Frenkelio vilos kiemas, jame dar žydi rožės, o visi takeliai, laipteliai apstatyti moliūgų žibintais, kurių gausa ir įvairovė tikrai nustebino.
Darganoti Šiauliai nenuvylė. Buvo smagu pasivaikščioti miesto gatvėmis, grožėtis architektūra ir jaukiomis erdvėmis, kurias puošia skulptūros ir paminklai. Trumpa kelionė buvo turininga ir įdomi.
Rita Šimkuvienė, 3A kl. auklėtoja