Dabar dažnai galima išgirsti, kad būtina lavinti emocinį intelektą, mokytis tinkamai išreikšti emocijas bei jausmus. Taip formuojasi galimybė geriau pažinti save, suprasti savo norus, siekius. Kartais mūsų emociniai išgyvenimai yra per daug sudėtingi, kad gebėtume juos įvardinti, suprasti ar jais remtis. Tada gali padėti nežodinė meninė raiška, kitaip dar vadinama meno terapija. Pasak H. B. Landharten, piešdami galime kalbėtis rankomis, klausytis akimis bei liesti širdimi. Ir tai gali tapti vieninteliu bendravimo būdu su aplinkiniu pasauliu. Paskatinti emocijų ir jausmų galime kūrybiškai spręsti iškylančias problemas, tobulėti ir siekti norimų tikslų.

Kiek mumyse yra paslėptų meno gyslelių? Kiek daug prarandame, taip ir neišdrįsdami paimti į rankas teptuko? Klausimai, į kuriuos atsakymų ieškojo Lizdeikos gimnazijos iniciatorės psichologė Reda Maselskienė ir bibliotekininkė Valia Kondratenko, padrąsindamos norinčias išbandyti bei pažinti tapybos ant šilko džiaugsmą. Jau antrą kartą tapymą ant šilko išbandė dalis Lizdeikos gimnazijos mokytojų. Žiūrint į jas nesitikėjo, kad jos pirmą kartą prisilietė prie šilko tapybos: su kokiu užsidegimu buvo piešiami motyvai ir kaip greitai vizija virto tikrove.

Kiek pasitenkinimo suteikė pirmas sukurtas darbas, kiek potyrio ir praktikos įgijo piešdamos ir dalindamos savo patirtimi, o dar maloniai praleistas laikas ir atitrūkimas nuo darbinių rūpesčių. Kaip buvo gera ne tik pabūti drauge, bet ir mokytis ant šilko išlieti savo fantazijas.

Bibliotekininkė V. Kondratenko, psichologė R. Maselskienė