„Kiekvienam labai sveika pažinti kitą kultūrą, nes tada geriau supranti savąją“
(Jurga Ribinskaitė)
Prieš keletą metų Radviliškio Lizdeikos gimnazija užmezgė ryšius su šv. Marko vidurine mokykla Naujajame Delyje. Įgyvendinama mainų programa – tai galimybė geriau pažinti kitos šalies kultūrą. Šių metų kelionė į Indiją išskirtinė, nes vyko tik mokytojai, turėdami tikslą dalytis gerąją mokymo patirtimi: aptarti aktyviuosius mokymo(si) metodus ir refleksiją bei tolesnio bendradarbiavimo galimybes. Mokytojai stebėjo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo dviejų Indijos mokyklų fizikos, chemijos, anglų k., literatūros, sanskrito, muzikos, teatro, šokių ir kūno kultūros pamokas. Po to lizdeikiečiai keletą pamokų vedė indų mokiniams. Fizikos mokytojas A. Kavaliauskas aptarė fizikinius dydžius (judėjimo, greičio, poslinkio ir pagreičio), atliko skaičiavimus, aiškino uždavinių sprendimo būdus. Integruotose anglų ir lietuvių kalbos pamokose, kurias vedė V. Domeikienė ir. S. Karenauskienė, buvo pristatyta Lietuva, jos gamtovaizdis ir kultūra, mokyta lietuvių kalbos pagrindinių bendravimo frazių. Literatūros pamokoje nagrinėta Maironio baladė „Jūratė ir Kastytis“. Tiek fizikos, tiek literatūros pamokose naudotasi IT, mokiniai dirbo porose ir grupėse. Lietuviai daugiau dėmesio skyrė mokinių įtraukimui į mokymosi procesą, taikė aktyviuosius mokymo metodus (durstinys, koliažas, minčių lietus ir kt.). Mokiniai aktyvūs, noriai bendravo ir bendradarbiavo, sprendė uždavinius, uždavė klausimus, atliko testus. Ypač noriai mokėsi lietuviškų bendravimo frazių, žiūrėdami filmo apie Lietuvą ištraukas, įvardijo abiejų šalių skirtumus ir panašumus. Įsivertindami darbą pamokose mokiniai akcentavo galimybę vertinti kitų atliktas užduotis. Aktyviausi mokiniai paskatinti mažomis dovanėlėmis, reprezentuojančiomis Lietuvą.
Aptariant pamokas, lyginta mokymo metodika. Pastebėta, kad tiksliųjų mokslų pamokose dažniau naudojamos išmaniosios lentos, mokytojai renkasi aiškinimo ir demonstravimo metodus, o žinių įsisavinimą tikrina žodiniu testavimu ar uždavinių sprendimu. Kalbų ir literatūros pamokose daugiau dirbama su tekstais, kurie analizuojami komentuojant, kartojant sąvokas. Buvo taip pat taikytas minčių lietaus metodas, apibendrinimui naudotos aplikacijos ir žodinis vertinimas. Be to, indų mokytojai ypač dažnai pamokose, aiškindami teorinę medžiagą, renkasi praktinį žinių pritaikymą. Pavyzdžiui, fizikos pamokose mokiniai atliko įvairius veiksmus, kad būtų pademonstruota jėgų sąveika, sanskrito pamokoje prieveiksmio aiškinimui naudotas mokinių surikiavimas ir dainavimas. Indijos mokytojai teigė, kad jie gana retai dirba grupėse ar porose, o mokinių žinias paprastai vertina testuodami ir egzaminuodami. Daugumoje pamokų arba visiškai nenaudojami užrašai, arba naudojami minimaliai – grafikų braižymui ar uždavinių sprendimui. Pasak mokytojų, žinios įtvirtinamos nuolat kartojant ir grižtant prie jau žinomų dalykų. Nors Indijos mokyklose mokinių skaičius klasėje yra didesnis (nuo 36 iki 45 mokinių) nei Lietuvoje, tačiau klasėje dirba mokytojo padėjėjai. Kiekviena klasė turi savo kabinetą, mokytojai ateina į kabinetą, išskyrus praktikumus (maisto ruošimas, biologijos ar chemijos bandymai, menai, kūno kultūra ir pan.). Nors beveik kiekviename kabinete yra išmanioji lenta, tačiau bandymams skirtos mokymo priemonės daug primityvesnės negu Lietuvoje. Be to, mokymo priemones (padalomąją medžiagą, mediją) paruošia mokytojo padėjėjas, o su spec. poreikių mokiniais dirbama atskirai. Lankomumas žymimas kiekvieną pamoką lentelėje šalia klasės, vėliau pildomas ir žurnalas. Kasdien ryte prieš pamokas ir po pietų pertraukos vyksta meditacija – 5 min. skiriamos susikaupimui. Meditacijos pabaigoje trumpai pristatoma svarbiausių dienos įvykių apžvalga. Ugdymo procesas stebimas, klasėse yra kameros. Direktorė iš savo kabineto gali bet kuriuo metu stebėti, kas vyksta klasėse. Be to, pagal savo gebėjimus ir pomėgius mokiniai gali rinktis popamokinę veiklą, ypač populiarūs sporto ir menų pakraipos užsiėmimai. Mokymo programos panašios, tačiau pamokų laikas ir skaičius priklauso nuo temos sudėtingumo. Pamoka gali trukti nuo 20 iki 50 minučių. Mokytojai nerašo ilgalaikių ugdymo planų, o vadovaudamiesi programa planuoja savo veiklą, nurodydami tik val. skaičių.
Pasak Lizdeikos gimnazijos direktorės, šis tęstinis projektas yra neįkainojama patirtis, kuomet galima palyginti skirtingas švietimo sistemas, pasidalinti gerąja patirtimi ir idėjomis. Sutarta, kad draugiški ryšiai ir toliau bus plėtojami – pavasarį planuojama sulaukti Indijos mokytojų ir mokinių delegacijos Radviliškyje.
Mokyklos projektinės veiklos geografija labai plati, štai ir dabar prie projekto prisijungė Lenkijos delegacija. Diskutuota apie trijų šalių mokymo panašumus ir skirtumus, dalytasi idėjomis, mokytasi naujų mokymo metodų. Be dalykinės veiklos mokytojai turėjo galimybę pažinti ir indų kultūrą – dalyvavo ištekėjusių moterų apeigose, aplankė žymiausias lankytinas vietas: Lotoso ir Akšardamo šventyklas, Tadžmahalo mauzoliejų, Mahatma Gandhi muziejų ir memorialą, Lodi Gardens parką, sikų Gurudwara Bangla Sahib šventyklą ir kitus žymius objektus. Tikimės, kad prasmingai išnaudotas mokinių atostogų laikas skatins ne tik tobulinti komunikacijos užsienio kalba įgūdžius, bet ir taikyti daugiau aktyvių mokymo metodų, pasitelkiant kitų šalių mokytojų patirtį.
Sandra Karenauskienė, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
