Get Adobe Flash player

Lapkričio 20 dieną gimnazijoje įvyko jau 6-oji RAJONO MOKINIŲ GAMTOS IR TIKSLIŲJŲ MOKSLŲ KONFERENCIJA. Į ją susirinko ne tik Lizdeikos gimnazijos moksleiviai, sulaukėme svečių iš Šiaulėnų M. Šikšnio, Grinkiškio Jono Poderio, Baisogalos ir Šeduvos gimnazijų, bei Pakalniškių ir Gražinos pagrindinių mokyklų. Kartu su gimnazija, jos mokytojomis – matematikos mokytoja metodininke Jurgita Caporkiene ir biologijos mokytoja metodininke Asta Šmukštiene – konferenciją organizavo ir Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyrius. Konferencijos tikslai: stiprinti mokinių susidomėjimą moksline veikla, skatinti juos tapti jaunaisiais tyrėjais, formuoti mokslinio mąstymo, bendradarbiavimo ir tyrimo įgūdžius.

101_5069 101_5091 101_5101 101_5115 101_5126 101_5133 dsc_0003 dsc_0022 dsc_0080 2 dsc_0083 1 dsc_0107 dsc_0151 dsc_0178 dsc_0198 dsc_0279 dsc_0233

Pradėdama konferencijos darbą gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė pasveikino svečius, mokytojus, gimnazistus kviesdama atsakyti į klausimą: žinodami, kad Žemę pasiskolinom iš protėvių, ar mąstom apie tai, ką patys paskolinsim savo ateičiai, būsimoms kartoms? Ar išsaugosim ją nesuterštą, darnią, gražią savo vaikams ir vaikaičiams? Apie tai turime mąstyti kievienas jau šiandien.

Konferencijos rėmėjos, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, vardu į dalyvius kreipėsi Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius. Jis, įteikdamas gimnazijai dovanų, jauniems žmonėms linkėjo supratimo, kodėl esu čia ir ką galiu ateityje padaryti geriausio. Rūpintis ekologine švara kvietė ir dar vienas renginio svečias – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Radviliškio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Mingaila Saulevičius. Taip pat visus sveikino Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus metodininkė Gailutė Toleikienė. Įkvėpti ir gimnazisto Arno Česo saksofonu atlikto muzikinio kūrinio mokytojai ir moksleiviai įsiliejo į konferencijos veiklas.

Chemijos kabinete susirinkusiems jauniesiems tyrėjams buvo pasiūlyta išsivirti kvapnų muilą. Chemijos mokytojos metodininkės Nijolė Buračienė ir Daiva Krištopaitė-Larina užsiėmimo dalyvius pasitiko kruopščiai pasirengusios visas medžiagas ir pirmiausia pradėjo supažindindamos su taisyklėmis bei darbo eiga. Tada jau mokiniai, pasiskirstę į mažas grupeles, pradėjo gaminti įdomius, nematytus muilo mišinius. Visas chemijos kabinetas pakvipo gardžiais kvapais ir artėjančių švenčių nuojautomis.

Nebe pirmus metus į konferenciją atvyksta insektariumo – vienintelio Lietuvoje specializuoto zoologijos sodo, esančio Palangoje, atstovai. Tai išties unikalus zoologijos sodas ir jei vasarą apsilankysite nuolatinėje ekspozicijoje, galėsite išvysti iki 100 rūšių apie 2000 tūkstančius individų. Šiemet jie atsivežė dvi – roplių ir vorų – kolekcijas. Edukologė Jūratė Plungienė pristatė roplius iš Madagaskaro, Pietų Amerikos, juos dažnas buvo matęs tik per televizorių ar internete. Jos kolega Edgaras Čepukovskis, Palangos insektariumo arachnologas, supažindino su vorais. Mokiniai turėjo išskirtinę galimybę pamatyti unikalius gyvūnus, išgirsti apie jų gyvenimo būdą, gal ir nugalėti savo baimę. Be to, šis patyrimas svarbus formuojantis nuomonę egzotinių gyvūnų auginimo bei išsaugojimo klausimais.

Įdomią veiklą pasiūlė ir Remigijus Kaliasas, KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto Technologijų mokymo centro (TMC) vadovas bei Laurynas Kvedaras, Automatikos ir valdymo 3 kurso studentas. Dalyviai susipažino su „Smagiosios elektronikos” būrelio konstruktoriais ir entuziastingai ėmėsi konstruoti įvairias grandines, pradėdami nuo paprasčiausių: išmoko sujungti grandinę su lempute, varikliu. Viską vainikavo gimnazistų sukonstruotas radijo imtuvas.

Kad mokslas gali būti įdomus, patyrė ir moksleiviai, susirinkę į VŠĮ „Robotikos” komandos pamoką. Ją vedė koordinatorė – mokytoja Ingrida Kavaliauskaitė bei mokytojos Erika Žymantienė ir Virginija Žukauskienė. Pradžioje uždavusios klausimą, kas yra protingiausias gyvūnas, ir nesulaukusios teisingo atsakymo, lektorės pakvietė moksleivius iš lego dėlionių, skirtų robotams gaminti, grupėmis konstruoti gorilą – patį protingiausią gyvūną, sugebėjusį įvaldyti net gestų kalbą. Kad ir kaip atsakingai bei darniai mokiniai kibo į darbą, iš penkių grupių robotą suspėjo sudėti tik viena. Kol kitos grupės ardė robotus ir dėjo detales atgal į dėžutę, lektorės atskleidė sukonstruotosios gorilos galimybes, parodė, kaip ji reaguoja prisilietimus ir maistą. Tai buvo vertinga patirtis, siekiant daugiau suprasti žmonių ir gyvūnų komunikaciją.

Kiek kitokios komandinio darbo patirties įgijo moksleiviai, dalyvavę Solveigos Skaisgirytės ir Pauliaus Pakutinsko iš VŠĮ „Pasaulio piliečių akademijos” paskaitoje „Šokoladas”, jos metu moksleiviai mokėsi apie „Fair trade” ženklinamas prekes. Dalyvių nuomone, tai buvo puiki proga daugiau sužinoti apie šokoladą: nuo ko prasideda jo gaminimas ir kokį kelią reikia nueiti, kad šis mūsų mėgstamas saldumynas atsidurtų parduotuvių lentynose. Be to, buvo pasiūlyta dalyvauti simuliacijoje „Šokoladas”. Dalyviai buvo suskirstyti į penkias komandas, jiems iš popieriaus reikėjo iškirpti kuo daugiau kakavos pupelių ir jas „parduoti“. Pupelių kaina vis kito, tad prireikė ir diplomatinių įgūdžių – deryboms. Konkurencija tarp komandų buvo didelė, tad grupė turėjo dirbti vieningai ir darniai. Galiausiai buvo suskaičiuotos suprekiautos pupelės ir paaiškėjo, kuriai komandai pasisekė labiausiai. Tai buvo puikus verslo pradžiamokslis: moksleiviai prisilietė prie vidinių rinkos dėsnių, pamėgino suprasti, kad didžiosios įmonės ir organizacijos ne visada sąžiningai laikosi verslo taisyklių. Po simuliacijos moksleiviams paaiškėjo, jog būti sąžiningam verta – juk taip prisidedi prie darnios visuomenės kūrimo.

Aktualia ir šiuolaikiška informacija apie tai, kas slepiasi etiketėje, su moksleiviais dalijosi Ieva Olechnavičiūtė, VU studentė, studentų gamtininkų mokslinės draugijos narė. Ji kvietė pamąstyti apie tai, kuo kenksminga mados industrija, kodėl reikia nepasiduoti greitai madai. Su moksleiviais buvo aptarta viena iš didžiausių problemų – užterštumas plastiku ir mikroplastiku ir kuo tai žalinga žmogui bei gamtai. Įdomu ir svarbu buvo sužinoti apie kosmetikoje pasitaikančius kenksmingus ingredientus – to net nerasime etiketėse, nes jose blogos informacijos nėra.

Siekiant gyventi švaresniame pasaulyje neužtenka vien žinių. Jaunesnieji gimnazistai šiemet įsiliejo į projektą, supažindinantį su aplinkos psichologija. Konferencijos metu mokiniai susipažino su alternatyvaus gyvenimo modeliais ir patys generavo idėjas, kaip galima spręsti aplinkosaugos problemas savo bendruomenėse. Kaip galvoti žaliai, moksleiviai diskutavo su MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centro atstovėmis: dr. Inga Truskauskaite-Kunevičiene, dr. Goda Kaniušonyte, dokt. Vaida Gabe ir dokt. Audra Balunde.

Ervinas Urbonas, Paulius Dolmantas ir Laura Balevičiūtė, KTU medžiagų ir nanotechnologijų studentai, paskaitoje Magnetiniai skysčiai ir jų taikymas“ moksleiviams populiariai pristatė magnetizmo rūšis, magnetinių skysčių tipus, jų sintezę, taikymą, fizikinį modelį. Moksleiviai galėjo praktiškai stebėti magnetoreologinių skysčių sąveiką su magnetais.

Apie tai, kaip susidraugauti su mikroorganizmais, mokiniai sužinojo VU magistrantų Kotrynos Čekuolytės bei Viliaus Malūnavičiaus paskaitoje „Mikroorganizmai – mūsų draugai”. Ir ne tik sužinojo – naudodami mikroorganizmus iš maisto produktų jie mokėsi užsėti bakterijas ant organizuotos terpės Petri lėkštelėse. O gal mokydamiesi mikroskopuoti mėginius ir susidomėję mikroorganizmų morfologija ateityje moksleiviai ir patys norės tapti mokslo žmonėmis?

Dar į vieną jaunųjų mokslininkų paskaitą buvo pakviesti vyresnieji gimnazistai. VU studentės, studentų gamtininkų mokslinės draugijos narės Rasa Gradauskaitė ir Agnė Giniotytė supažindino su kamieninėmis ląstelėmis: kas tai ir ką gi jos veikia? Mokiniai sužinojo, kuo šios ląstelės naudingos tiek mūsų organizmui, tiek mokslo tyrimams. Be to, buvo aptartos problemos, su kuriomis susiduria kamieninių ląstelių kūrėjai, ir apžvelgti naujausi tyrimai.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai Lizdeikos gimnazijoje lankosi jau trečią kartą. Šįkart „Gamtosaugos projektų vystymo fondo" biologai Saulius Rumbutis ir Deivis Dementavičius paskaitoje „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“ su moksleiviais kalbėjosi apie atsakingo vartotojo nuostatų formavimąsi. Buvo kalbamasi ir apie naujų technologijų taikymą tiriant plėšriųjų paukščių migracijas. Paukščiai vis dar žieduojami, tačiau iš taip paženklintų paukščių gaunama tik apie 2 procentus svarbios informacijos. Taikant modernias technologijas pavieniams paukščiams uždedami GPS siųstuvai, jais galima palaikyti ryšį su maždaug 30 procentų siųstuvais aprūpintų paukščių. Tai puikus technologijų integravimosi į gamtos mokslus pavyzdys, būdingas modernėjančiai visuomenei.

Informatyvus buvo ir Laimutės Indilienės, Lizdeikos gimnazijos matematikos mokytojos metodininkės, stendinis pranešimas „Antrinio vienkartinio plastiko panaudojimas“, sprendimų paieškoms kvietė 2, 4 gimnazinių klasių mokinių, konsultuojamų Jolantos Kvedarienės, Lizdeikos gimnazijos IKT mokytojos metodininkės, plakatų paroda „Kaip padėti mano Žemei?“.

Kaip išlikti tvirtam šiuolaikiniame pasaulyje, su konferencijos dalyviais buvo kalbamasi paskaitoje „Nematomas smurto paveikslas: kaip atpažinti ir reaguoti”. Joje Rūta Repšienė,Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro psichologė, Aivaras Kardašius, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, bei Vilma Banevičienė, Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus, veikiančio Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, specialistė, supažindino su galimomis smurto rūšimis. Moksleiviai įgijo ir praktinių įgūdžių: buvo suvaidinta šiuolaikinė situacija, lektoriai aptarė kiekvieną detalę ir pasakojo, ką reikėtų keisti, kad būtų išvengta smurto šeimoje ar artimoje aplinkoje.

Dar į viena paskaitą, suteikusią ir svarbių žinių, ir praktinių įgūdžių, pakvietė lektorės iš Radviliškio visuomenės sveikatos biuro: Ieva Vileikytė, visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė, bei Agnė Šlekienė, visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė. Jos pristatė biuro veiklą, supažindino su mokymų priemonėmis labai iškalbingais pavadinimais: rūkymo dervų muliažu bei „girtumo” akiniais. Dalyviams buvo pasiūlyta streso matuokliu išsimatuoti streso lygį, dinamometru – jėgą, lankstumo dėže – lankstumą. Buvo galima pasidaryti kūno masės analizę: nustatyti raumenų, riebalų, skysčių kiekį organizme, taip pat nustatyti biologinį amžių, kūno raumenų balansą organizme. Moksleiviams visa tai svarbu norint gyventi sveikiau.

Baigiamoji dalis buvo išties įspūdinga. Joje žinomas gamtos fotografas Ričardas Anusauskas su moksleiviais kalbėjosi apie savo kelią į fotografiją: prieš 15 metų pardavęs savo verslą jis pradėjo profesionalaus fotomenininko kelią. Aplankęs 176 šalis jis skatino moksleivius suvokti, kaip svarbu surasti tą veiklą, kuri įdomi, prasminga ir teikia žmogui didžiulį džiaugsmą.

Konferencijos dalyviams buvo parodytas dokumentinis edukacinis keturių dalių filmas „Keturi metų laikai”. Jį sudaro 55 scenos laukinėje Lietuvos gamtoje su joje gyvenančiais paukščiais (daugelis iš jų yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą) ir pagrindiniais mūsų miškuose gyvenančiais žvėrimis. Juostos tikslas – parodyti žiūrovams Lietuvos gyvąją gamtą visais metų laikais, retas paukščių rūšis bei mūsų miškų gyvūnus, taip pat jų gyvenimo būdą skirtingais metų laikais. Filmo turinys skatina didžiuotis tuo, kad Lietuvos teritorijoje yra gausu paukščių ir gyvūnų rūšių, unikalus gamtinis kraštovaizdis (žinant, kad ketvirtadaliui Europos laukinių gyvūnų rūšių gresia išnykimas), akcentuoja būtinybę saugoti gyvąją ir negyvąją Lietuvos gamtą. „Norėčiau, kad žiūrovai pamatytų ne tik tai, kas matosi nufilmuotuose vaizduose, bet ir tai, kas slepiasi už jų“, – sakė autorius. – Gilus gamtos pažinimas yra kaip neišsenkantis kūrybos šaltinis kiekvienam žmogui, gamta – kaip gyvybiškai svarbus gamtinis turtas, kuriuo rūpintis reikia skatinti kiekvieną iš mūsų”.

Šiųmetinė konferencija dar kartą įrodė, kad tokie renginiai įvairina ugdomąją veiklą, padeda sudominti mokomaisiais dalykais, leidžia jaunam žmogui ugdytis kompetencijas, padėsiančias kurti visavertį gyvenimą modernėjančioje visuomenėje.

Gražina Pilypienė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė
EN
Reklaminis skydelis
FR
Reklaminis skydelis
Elektroninis dienynas
Reklaminis skydelis
Apklausa
AR APTARIATE MOKYMO(SI) REZULTATUS SU TĖVAIS?
 
LAMA BPO
Reklaminis skydelis
Jaunimo linija
Reklaminis skydelis
Lankytojai
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien399
mod_vvisit_counterVakar760
mod_vvisit_counterŠią savaitę2786
mod_vvisit_counterŠį mėnesį9524