Pilietiškumo pamoka 2-okams gimnazistams Lietuvos Respublikos Seime

Šių metų gruodžio 12 dieną gausi grupė antrokų gimnazistų vyko į Vilnių. Kelionės tikslas- aplankyti Lietuvos Respublikos Seimą, susipažinti su jo veikla, istorija bei aplankyti Europos parką.

Europos parkas –1991 m. Gintaro Karoso įkurtas muziejus po atviru dangumi, užimantis 55 ha plotą. Parke eksponuojamos virš 100 skulptūrų, kurių autoriai – menininkai iš 32 valstybių (ne tik Europos). Pirmąją skulptūrą sukūrė pats G. Karosas. Parkas buvo įspūdingas, bet daugiau papasakosime, ką sužinojome apie Seimą.

Kai atvykome į Seimo rūmus mus pasitiko apsauga. Turėjome pateikti asmens dokumentus, praeiti pro metalo detektorių, asmeniniai daiktai taip pat buvo patikrinti. Visa laimė, kad mokiniams, pamiršusiems asmens korteles arba pasus, buvo galima pasinaudoti mokinio pažymėjimais.

Šiek tiek luktelėjus, mūsų pasitikti atskubėjo atstovai, atsakingi už viešuosius ryšius Seime. Pasidalinome į dvi grupes ir taip pradėjome ekskursiją. Mūsų grupė pirmiausia aplankė moderniai įrengtą spaudos konferencijų salę. Čia sužinojome Seimo istoriją. Lietuvos parlamentas, pramintas Seimu, atsirado iš didikų sueigų, į kurias jie rinkdavosi patarti Didžiajam Kunigaikščiui, o tam tikrais atvejais – ir išrinkti Didįjį Kunigaikštį. Suprantama, kad tais laikais ir gimti bajoru jau buvo privilegija, kadangi užaugęs toks vyras galėjo dalyvauti sprendžiant valstybės reikalus. Suvažiavusiųjų į Seimus tartis bajorų patarimai virsdavo sprendimais, o ilgainiui (XV a.) nulėmė įstatymų leidybos tradiciją.1918 m. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė apie atkuriamą nepriklausomą Lietuvos valstybę. 1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinko 112 atstovų į Lietuvos Steigiamojo Seimo pirmąjį posėdį. Šia atstovaujama institucija prasideda mūsų šiuolaikinio parlamentarizmo istorija. Dabar tautai atstovauja 141  Seimo narys. Seimą renka Lietuvos piliečiai, kuriems yra sukakę 18 metų. Į plenarinius posėdžius, kuriuose įstatymai priimami arba atmetami, Seimo nariai renkasi antradieniais ir ketvirtadieniais, o kitomis dienomis Seimas įstatymų rengimui ir jų nagrinėjimui iš savo narių sudaro komitetus. Būtent komitete vyksta pagrindinis darbas: Seimo nariai įstatymų projektus išnagrinėja nuosekliai, išsamiai ir kruopščiai (Seimo komitetas rengia įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus, analizuoja pasiūlymus dėl naujų įstatymų ir jų pataisų). Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 nariai. Kuo didesnė frakcija, tuo ji turi daugiau įtakos ne tik svarstant teisės aktus, bet ypač – juos priimant. Didžiausia frakcija arba jų sudaryta sąjunga – koalicija gali vadintis valdančiąja, kai ji turi daugiausia balsų Seime. Prieštaraujantieji valdančiajai daugumai paprastai pasiskelbia opozicija.

Vėliau aplankėme naująją posėdžių salę- ji pasirodė įspūdinga. Pasidomėjome, kiek kainavo jos įrengimas, nes viskas atrodė labai modernu ir nauja. Atsakymas nustebino, nes jame buvo daug nulių. Sužinojome apie posėdžių laiką, Seimo narių dienotvarkę, apie valdančiuosius ir opoziciją ir dar daug struktūrinių dalykų.

Praėję klaidžius Seimo koridorius, patekome į senąją posėdžių salę, kurioje buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Turėjome galimybę „pasimatuoti“ Seimo vadovų ir narių kėdes, ,,pasakyti  kalbą“ iš tribūnos. Pajutome ten vyraujančią patriotišką atmosferą. Galiausiai aplankėme šalies prezidentės kabinetą Seime bei salę, pavadintą A. M. Brazausko vardu.

Tada skubėjome vėl į spaudos konferencijų salę susitikti su A.Salamakinu, vadovaujančiu Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Seimo narys ryžosi atsakyti į visus mums kilusius klausimus. Galėjome pabūti pranešėjais arba žurnalistais, galėjome paklausti  Seimo nario  apie jo darbą, šalies problemas. A. Salamakinas mums palinkėjo būti gerais Lietuvos piliečiais, priminė, kad  netruks ateiti tas laikas, kai mūsų karta lems šalies gerovę ir ateitį.

Ši kelionė mums įsiminė, sužinojome daug naujo. Pamatėme, kaip veikia demokratinės valstybės valdymas. Tikimės, kad tai padės mums ateityje būti gerais Lietuvos piliečiais.    

2D klasės mokinės D. Gvaldaitė ir M. Remeikaitė