Šiemet laisvės trisdešimtmetį mūsų tautai tenka švęsti neįprastomis sąlygomis – namuose, peržiūrint vaizdo įrašus, dalyvaujant virtualiose iniciatyvose, dalijantis prisiminimais, po vieną ar šeimomis įveikiant simbolinį pagarbos žygį. Lizdeikos gimnazijos bendruomenė, minėdama šią lietuvių tautai svarbią dieną, įgyvendino istorijos mokytojų pasiūlytą idėją – ne tik prisiminti, pagerbti tautiečius, anuomet parodžiusios tikrąjį ryžtą, pasiaukojimą ir drąsą, bet ir įprasminti laisvės suvokimą.
Projektas „Mūsų laisvė užaugo“ įgyvendintas keliais etapais, per nuotolį organizuojant įvairias veiklas. Abiturientas G. Varonas kartu su muzikos mokytoju E. Vaikasu ir režisiere R. Atkočiūniene parengė ir šventės išvakarėse pasidalino muzikiniu vaizdo sveikinimu, suvirpinusiu ne vieno lietuvio širdį. Trečiokės gimnazistės M. Juodžbalytė, A. Bartoševičiūtė, V. Senulytė ir S. Pryšmantaitė Valstybės pažinimo centro inicijuotame respublikiniame konkurse „Aš išsaugosiu laisvę“ pristatė savo masinę taikaus pasipriešinimo idėją. Pirmokai ir antrokai gimnazistai pilietinio ugdymo pamokose diskutavo tema „Sausio 13-oji – gedulo ar pergalės diena?“, savo mintis išreikšdami piešiniuose ir plakatuose. Šventinį rytą dėl karantino ištuštėjusioje mokykloje kaip ir kasmet languose įžiebtos atminimo žvakutės – „Atmintis gyva, nes liudija“. Vėliau vyko gyvosios istorijos pamokos, kurias organizavo gimnazijos istorijos mokytojos D. Bitytė, V. Jankūnienė, L. Maminskienė ir A. Savickienė, subūrusios skirtinguose srautuose Microsoft Teams aplinkoje apie 500 mokinių ir 30 mokytojų. Pamokos svečias – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Pilietinio pasipriešinimo skyriaus patarėjas, atsargos majoras Alberas Daugirdas, kuris tragiškų 1991 m. sausio įvykių metu pats, būdamas studentas, rizikavo gyvybe ir gynė Lietuvos parlamentą. Pasak lektoriaus, per 30 metų Parlamento gynyba ir pasipriešinimas okupantui lemtingaisiais 1991 metais apaugo įvairiais mitais, nukreiptais į abejonių mūsų sąmonėje kėlimą. Abejonės, ar už „tokią“ Lietuvą mes kovojome, ar Parlamento gynyba buvo planuotas ar spontaniškas veiksmas, ar Lietuvos vadovai siekė civilių aukų, ar Sausio 13-ąją profesorius Vytautas Landsbergis pasitraukė iš Parlamento slaptu tuneliu... Vis dar kylantys klausimai, kokiais ginklais buvo rengiamasi kautis su sovietų kariuomene, kas buvo jauniausias Parlamento gynėjas, ar žmogaus amžius gali būti pretekstas neginti savo valstybės, ar šiandien žmonės būtų tokie pat vieningi... Apie tai kalbėta paskaitose su mokiniais. Autentiškas liudijimas, iliustruotas įvykių nuotraukomis, paremtas faktine medžiaga ir pagrįstas istorinėmis asociacijomis ir paralelėmis apie Aukščiausiąją Tarybą ir Pilėnų gynimą, prikaustė klausytojus, privertė susimąstyti, apgalvoti ir papildyti savo žinias apie tai, kas vyko 1991-ųjų sausį, kokie sprendimai, nulėmę mūsų dabartį, buvo priimti. Diskusija vyriausiųjų mokinių grupėje užsitęsė, užduodamų klausimų ir padėkos žodžių gausa rodo, kad jauni žmonės domisi tautos istorija, kad jiems rūpi, jie nori suprasti... Ypač jautri akimirka, kai lektorius atsiliepia į skambutį ir mums praneša, kad dabar tiesioginiame eteryje duos interviu LRT radijui. Beveik 200 klausytojų auditorija anapus ekranų nuščiūva ir klausosi, ramiai laukdami, kad vėl galėtų tęsti pokalbį. Šioje situacijoje mintyse sukosi lektoriaus paskaitoje išgirsta plk. leitenanto Valerijaus Šerelio mintis „Mes neturime priešų... Priešai turi Mus!“ Įdomu, emociškai stipru, prasminga, tokios akimirkos įkvepia...
Kitas projekto etapas – virtualus mokytojų bendruomenės susitikimas. Gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė, sveikindama kolektyvą, teigė, kad prisiminimai mus visus sujungia: tuos, kurių dar nebuvo, ir tuos, kurie pergyvenome tragiškus įvykius, gynėme laisvę. Istorijos mokytojų parinkti muzikiniai įrašai, virtuali ekskursija „Kalbanti istorija“ po svarbiausius Vilniaus miesto objektus, susijusius su Sausio 13-osios įvykiais, paskatino dalintis, ką išsaugojo atmintis. Mokytoja R. Tarbūnienė papasakojo apie savo išgyvenimus, patirtus stovint minioje prie Lietuvos Parlamento, vėliau per žuvusių prie Televizijos bokšto laidotuves, mokytoja S. Karenauskienė, tuo metu aštuoniolikmetė studentė, ruošėsi laikyti rusų literatūros egzaminą ir gavo neįkainojamą tolerancijos pamoką, mokytoja J. Plukienė prisiminė savo šeimos patirtį, stebint įvykius prie televizijos ekrano. Direktorė papasakojo apie šiandien gautą buvusios mokinės laišką, kuriame džiaugiamasi, kad anuomet auklėtoja nenubaudė savo mokinių, pabėgusių iš pamokų ir vykusių į Vilnių... Skirtingas mūsų amžius, skirtingos ir mūsų patirtys.
Po visų virtualių paskaitų ir susitikimų mūsų dar laukė pagarbos žygis, į kurį pakvietė Krašto gynybą Lizdeikos gimnazijoje dėstantis, LŠS Šiaulių apskrities generolo P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės l. e. Radviliškio 601 šaulių kuopos vado pareigas Nerijus Kazlauskas. Įveiktas 13 km maršrutas – Radviliškio miesto objektų fotomedžioklė.
Šiemet Laisvės gynėjų dieną paminėjome visiškai kitaip, prisitaikydami prie situacijos, kiekvienas pasirinkdamas, kaip pagerbs tuos, kurie paaukojo savo gyvybes už mūsų visų laisvę, tuos, kurie savo darbais prisidėjo prie Lietuvos likimą nulėmusios istorinės pergalės. Laisvė nėra duotybė, dėl jos reikia kovoti, ją reikia ginti, ją reikia saugoti ir branginti.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Sandra Karenauskienė
