Pašnekesiai apie poeziją saulėtą pavasario popietę paįvairino mūsų daugiau ar mažiau virtualia tapusią kasdienybę, privertė apmąstyti jau žinomas tiesas, atrasti naujų, gal net sau pačiam netikėtų sąšaukų tarp skirtingo laikmečio poetinių tekstų. Lizdeikos gimnazijoje, minint spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, viešėjo Klaipėdos universiteto filologijos katedros doc. dr. Marijus Šidlauskas, skaitęs gimnazistams, mokytojams ir gimnazijos svečiams paskaitą „Vytauto Mačernio ir Mariaus Pauliaus Elijo Martynenko poezijos sąskambiai“.

Literatūrologas M. Šidlauskas virtualioje paskaitoje pasidalino įžvalgomis apie dviejų Lietuvos poetų gyvenimo ir kūrybos kelią. Analizuodamas jauniausio lietuvių klasiko, naujosios lietuvių poezijos pradininko V. Mačernio ir šių dienų performatyviosios literatūros (slem) kūrėjo M. P. E. Martynenko poetinius tekstus, literatūrologas pastebėjo, kad abu kūrėjus sieja noras susivokti pasaulyje, suprasti savąjį laiką ir atrasti gyvenimo kelią. Panašus ir abiejų poetų filosofinis požiūris į pasaulį, dramatizmas, egzistencinės patirtys. Nors V. Mačernio kūrybai būdingas dvasinio gyvenimo intensyvumas, emociškai ir įtaigiai išjaustas egzistencializmas, ji vis tik artimesnė tradicijai, o M. P. E. Martynenko poezija avangardiškesnė, atviresnė socialinei tikrovei, perteikianti kūrėjo gyvenimiškus patyrimus, dažnai pasitelkiant net ir neliteratūrinės raiškos formas ar žaidimo elementus.

Prancūzų poetas P. Riou teigia, kad „poezijos vaidmuo pirmiausia yra atrasti slaptingą žmogiško gyvenimo grožį“, o mums, skaitytojams, jį suprasti, permąstyti ir pažinti padeda literatūros tyrinėtojai. Vis tik džiugu, kad gera poezija nemiršta – tebėra skaitoma, tebėra kuriama.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Sandra Karenauskienė