Gruodžio pradžioje lizdeikiečiai, 4B ir 4D klasių abiturientai, kartu su lituanistėmis Sandra Karenauskiene ir Alvyde Panova vyko į Nacionalinį Kauno dramos teatrą žiūrėti Jono Jurašo režisuotą spektaklį pagal programinį kūrinį – Antano Škėmos romaną „Balta drobulė“.

(Romano inscenizacijos autorė Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė, dailininkas-scenografas Gintaras Makarevičius, kompozitorius Linas Rimša.) Spektaklyje vaizduojama absurdiška pagrindinio veikėjo, lietuvio poeto, New Yorko viešbučio keltuvininko Antano Garšvos gyvenimo para.

Sąmonės srauto technika parašytas modernus romanas puikiai perkeltas į sceną – perskaitę kūrinį ar jo ištraukas gimnazistai sekė veiksmą ir atpažino, kuris skyrius scenoje vaizduojamas. Be abejo, pirmiausiai tai režisieriaus Jono Jurašo nuopelnas. Nepaprastus režisieriaus sumanymus įgyvendino aktoriai – didžiausią įspūdį paliko aktoriaus Dainiaus Svobono, kūrusio protagonisto Antano Garšvos vaidmenį, meistriškumas. Po ironiška, nerūpestinga aktoriaus laikysena slėpėsi dramatiška herojaus patirtis, stengimasis gyventi, kurti, tėvynės ilgesys, siekimas išsaugoti savo tapatybę.

Puikus dailininko-scenografo Gintaro Makarevičiaus darbas: scenos centre – besileidžiantis ir kylantis liftas su laikrodžiu; minimalios kitos dekoracijos. Antano Garšvos minčių srautą, vidinius išgyvenimus, kuriuos lėmė dramatiškos patirtys, atskleisti padėjo ekrano, vaizdo projekcijos. Vienoje scenoje liftas – Garšvos darbo vieta, kitoje – poeto ir Elenos susitikimo ar jo motinos ir tėvo barnių erdvė. Vaizdo projekcija sukūrė lifto judėjimo aukštyn-žemyn įspūdį, ekrane atsirasdavęs tekstas simbolizavo trūkinėjančią liftininko sąmonę, suskilusį dvasios pasaulį. Puikiai parinkta muzika, šviesų efektai ir projektoriaus vaizdai sukūrė darnią meninę visumą. Spektaklio kūrėjai praktiškai nenutolo nuo Antano Škėmos romano teksto, nuo XX amžiaus vidurio Niujorko realybės.

Tiesa, mokiniai dalindamiesi matyto spektaklio įspūdžiais pabrėžė, jog teatro balkone atsisėdus buvo sunkoka stebėti veiksmą, ypač kai jis vyko scenos priekyje – reikėjo net pasilenkti, kad matytum, ką veikia aktoriai. Taip pat dėl per didelio foninės muzikos garso buvo sunku girdėti kai kurių aktorių žodžius (pavyzdžiui, labai tyliai kalbėjo Eleną vaidinusi Eglė Mikulionytė). Tačiau šie trūkumai bendro įspūdžio nesugadino.

Jono Jurašo spektaklis „Balta drobulė“ praturtino mūsų kultūrinę patirtį, leido labiau įsigilinti į patį kūrinį, kuriuo remsimės toliau studijuodami lietuvių literatūrą. Rekomenduojame, ypač abiturientams, nuvykti ir pamatyti šį spektaklį patiems. Tikimės, jog dar ne kartą lankysimės Nacionaliniame Kauno dramos teatre, norėdami įgyti dar daugiau kultūrinės patirties.

Luna Janauskaitė, Natalija Kuzmenko, Kamilė Urbietytė, Justas Kareckas, 4B klasė