Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokiniai, dalyvaujantys projekte „Praeities šydą praskleidus“, įgyvendino dar vieną veiklos etapą – susipažino su žydų paveldu Šiauliuose. Ankstyvą sausio rytą traukiniu pasiekę Šiaulius leidomės į pėsčiųjų žygį, aplankydami keletą su žydų veikla susijusių objektų. Pirmiausia apžiūrėjome ekspoziciją Šiaulių apskrities žydų bendruomenės namuose. Administratorė Antonina Gainulina supažindino su įdomiais istorijos faktais, kaip žydai prisidėjo prie Šiaulių miesto kūrimo, ekonomikos ir kultūros puoselėjimo. Taip pat buvo pristatyta ir žydų sporto sąjungos „Makabi“ Šiaulių skyriaus veikla, žymiausios Šiauliuose gyvenusios žydų šeimos. Administratorė papasakojo apie tragišką žydų likimą, Šiaulių getus ir žmones, išsaugojusius ar pagelbėjusius žydams tuo sunkiu istoriniu laikotarpiu. Ekspozicijoje pamatėme ne tik išlikusius žydų daiktus, bet ir istorinius dokumentus, tokius kaip Geltonieji geto pasai, sąrašai, žudynių nuotraukos... Nors Šiauliuose nebėra veikiančių sinagogų, tačiau žydų bendruomenė renkasi maldos namuose. Klausydami pasakojimo, papildėme žinias ne tik apie žydų tikėjimą, bet ir apie žydų tautos tradicijas, papročius, maisto ruošimą, bendruomenės veiklą. Žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis džiaugėsi užsimezgusiais ryšiais su Lizdeikos gimnazija, pasiūlė įdomių idėjų tolesnei veiklai.

Kitas objektas – Venclauskių namai. Antrojo pasaulinio karo metais šeimos moterys daug prisidėjo gelbstint žydus. Vyresnioji Venclauskių dukra Danutė įsteigė siuvyklą, kurioje dirbo apie 70 žydų. Nors įmonė buvo nuostolinga, iš šeimos santaupų buvo mokami didesni mokesčiai, siekiant parodyti, kad tokia įmonė reikalinga. Išlikę liudijimai, kad moterys, naudojosi galimybe įeiti į geto teritoriją, todėl iš namų išeidavo „papilnėjusios“, nes po drabužiais slėpdavusios maistą, o grįždavo gerokai „sulysusios“. Be to, pavyko išgelbėti ir išvežti keletą žydų vaikų. Apžiūrėję rūmų sodą, toliau keliavome Vytauto ir Ežero gatvėmis iki Frenkelio vilos. Istorijos mokytoja V. Jankūnienė su mokiniais aptarė Šiaulių klestėjimo pradžią ir Frenkelių šeimos indėlį į Šiaulių miesto istoriją. Apžiūrėjome išlikusią vienintelę mūrinę darbininkų vasaros sinagogą, susipažinome su Frenkelio odos fabriko veikla, padiskutavome apie pasirinkimą šeimos namus kurti šalia fabriko. Frenkelio vilos kieme susipažinome su vilos ir fabriko likimu sovietmečiu.

Vėliau aplankėme neseniai įkurtą Pasaulio tautų teisuolių skverą, kuriame įamžintas Holokausto aukų ir žydus gelbėjusių lietuvių atminimas. Tai šiauliečio Ado Toleikio sukurta kompozicija „Jungtis“, kurios idėja – lietuvių ir žydų bendradarbiavimas Holokausto metu. Projekte lietuviškas ornamentas sujungtas su Dovydo žvaigžde. Tokie meniniai akcentai pažymėjo vietas, kuriose stovėjo abiejų getų vartai, o senasis L. Lipšico rūpesčiu pastatytas paminklinis akmuo integruotas į visumą. Prie šių paminklų sužinojome, kad Šiauliuose veikė du getai –Kaukazo ir Trakų. Juos likviduojant dalis geto gyventojų sušaudyta, dalis išvežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą ir tik 350–500 Šiaulių žydų sulaukė karo pabaigos.

Mūsų maršrutas tęsėsi Trakų gatve, po to pasukome S. Šalkauskio gatve ir pakilome laiptais iki buvusios Turgaus aikštės. Sužinojome, kad restauruojant miesto erdves žydų bendruomenei grąžinta dalis antkapinių akmenų, iš kurių praeityje ir buvo įrengti šie miesto laiptai. Keliaudami toliau stabtelėjome prie buvusios garsiosios Šiaulių cukrainės pastato, įžymiosios vaistinės „Valerijonas“. Tiesa, vienintelio Lietuvoje Vaistininkystės muziejaus, menančio savo šeimininkus žydus, šį kartą neaplankėme, kaip ir kitų su žydų kultūra susijusių objektų. Tačiau projektas dar tęsiasi, planuose numatyta dar ne viena edukacinė išvyka. Dabar susisteminę surinktą medžiagą ir papildę išvykoje įgytomis žiniomis ir įspūdžiais parengsime maršruto aprašymą, taip prisidėdami prie pasaulinės akcijos „MES PRISIMENAME“, skirtos Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai ir Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo metinėms paminėti.

Lietuvių k.ir lit. mokytoja metodininkė Sandra Karenauskienė