2012-02-27 ,,Noriu būti geriausias“, – pastaruoju metu šią frazę girdėjau tiek televizijoje, tiek kasdieniame gyvenime ir gana dažnai. Sąžiningai nesuprantu tokio noro... Net nemanau, kad jis pasiekiamas. Apdovanojimų šou girdime ,,šių metų geriausias‘‘ ar ,,visų laikų geriausias‘‘ ir suprantame, jog šio žmogaus gyvenimas užpildytas, išspręstas kaip paskutinio puslapio kryžiažodis. Betgi kodėl jie visi dirba toliau? Kodėl stengiasi kopti aukščiau, jei jie jau geriausi.

Paaukok bent kruopelę savo laiko ir įsivaizduok save siekiantį aukštumų, pavyzdžiui, muzikoje. Tam atiduodi visas savo jėgas, visą savo širdį, laiką ir kančias. Esi žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Už savo populiariausią albumą gauni aukščiausią muzikinį apdovanojimą ir esi pripažintas geriausiu. Viskas. Atrodo, tikslas yra pasiektas. Tu - geriausias. Kas toliau? Tikslo siekimas buvo sunkus, tačiau malonus, šis momentas dar nuostabesnis, tačiau atslūgus euforijai nebeaišku, ką daryti toliau. Šiame taške ir norėčiau sustoti ir leisti pagalvoti bent minutėlę.

Pasiekus geriausiojo lygį, svarbiausia nepamiršti, kad geriausias egzistuoja tik keletą minučių. Kaip įrodymą, prisiminkime bent keletą aukštumas savose srityse pasiekusių žmonių. Pavyzdžiui, gimnaziją aplankiusį Žydrūną Savicką. Jis pripažintas stipriausiu pasaulio žmogumi ir ne sykį. Kodėl jis nesustojo, kai buvo pripažintas pirmąkart? Juk tikslas buvo pasiektas. Čia ir turime suprasti, kad geriausias – nėra galutinis taškas. Manau, jis norėjo būti geresnis negu tuomet. Būti stipresniam, ištvermingesniam ir vėl, įrodyti sau, kad gali būti geresnis už patį save, jei neatsirado kitų.

Tai yra tai, ką mes turime išmokti visam gyvenimui. Niekada nesustokime tobulėję. O tobulėti vietos visada buvo, yra ir bus. Jei neatsiras žmogus, kuris įvykdys mūsų planus geriau, vadinasi, patys turime save aplenkti. Visos knygos niekada nebus perskaitytos ir visi uždaviniai išspręsti, tai reiškia, kad eiti pirmyn galima, nors pabaigos ir nematyti. Atminkime, svarbiausia būti ne geriausiu, o geresniu.

,,Atrodo, kad tobulumas pasiekiamas ne tada, kai jau nebėra ko bepridėti, bet tada, kai jau nebėra ko bepašalinti‘‘, – teigė Antoine de Saint-Exupéry.

Linkiu niekada nepamatyti tos tikrosios kalno viršūnės, nes visas malonumas – kopimas. Gražios, prasmingos ir nepamirštamos savaitės. Svarbiausia – šypsokitės J

Gimnazistė Kristina Šiošytė