L. Donskio paskaita apie toleranciją Lizdeikos gimnazijoje
Kovo 16 dieną Lizdeikos gimnazijoje lankėsi ir savo įžvalgomis apie toleranciją dalijosi Europos parlamento narys, filosofas, eseistas, kultūros kritikas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas, idėjų istorikas ir socialinis analitikas, aktyvus visuomenės veikėjas Leonidas Donskis. 2004 m. už tolerancijos sklaidą ir lygių galimybių propagavimą Europos Komisijos jis buvo apdovanotas Įvairovės ambasadoriaus Lietuvoje titulu, o 2008 m. – Nyderlandų Karalystės Oraniečių-Nasau Ordino Komandoro Kryžiumi. L. Donskis yra daugiau nei 30 knygų ir daugiau nei 500 straipsnių Lietuvos bei užsienio plačiajai ir akademinei spaudai autorius.
L.Donskis puikus lektorius, todėl jis lengvai užbūrė klausytojus savo kalba ir prikaustė jų dėmesį daugiau nei valandą. Neabejoju, kad visi sėdėjusieji salėje pajuto norą tapti tolerantiškesni ir geresni kitiems. Ši L. Donskio paskaita- moderni mokymo forma, užvaldanti klausytojus įtaigiai gyvu žodžiu ir leidžianti užmegzti betarpišką dialogą su lektoriumi.
Tolerancijos tradicija
L Donskis apžvelgdamas tolerancijos istoriją akcentavo, kad 1579 metais Utrechto unijoje pirmą kartą Europos istorijoje buvo priimtas įstatymas, jog negalima persekioti žmonių dėl jų religijos. Ši diena laikoma tolerancijos įteisinimo pradžia. Nyderlandai - pirmoji šalis Europoje, kurioje įstatymu paremta kitaip manančių žmonių laisvė. Tai Nyderlandams leido tapti pirmąja šalimi Europoje, kurioje buvo įteisinta kitamanystė, kurioje nustota deginti eretikus ir raganas, t.y. masiškai naikinti moteris, religiškai ir politiškai persekioti kitamanius bei žydus. Profesorius pastebėjo, kad šioje šalyje nebuvo toleruojamas ir atviras ateizmas. Klausytojams priminė, kad Lietuvoje raganos dar buvo deginamos XVIII a., o Ispanijoje – ir XIX a. pradžioje.
Kalbėdamas apie šių dienų Olandiją atkreipė auditorijos dėmesį, jog šiandien Olandija garsėja tuo, kad įteisino tai, kam nesiryžta nė viena kita šalis Vakarų pasaulyje – lengvų narkotikų rūkymą, prostituciją ir eutanaziją. Olandijoje moterys palyginus su vyrais turi tiek pat ar net daugiau aukščiausių postų valdžioje.
L. Donskis pabrėžė, kad tolerancijos įtvirtinimui daug nusipelnė anglų filosofas Džonas Lokas, 1689 metais paskelbęs savo garsųjį „Laišką apie toleranciją“. Jame Dž.Lokas teigė, kad tikėjimas neįmanomas be individualios valios akto ir meilės, todėl politine jėga spręsti tikėjimo problemų neįmanoma. Šiam anglų mąstytojui tolerancija reiškė svetimo privatumo gerbimą. Tolerancijos esmė- pagarba kito žmogaus orumui. Juk mes nežinome, neturime būdų patikrinti kito žmogaus sielos, sakė L. Donskis, plėtodamas mintį, jog vienas žmogus negali nurodyti kitam, kaip šiam geriausia elgtis ar mąstyti. Kito žmogaus tikėjimo nepatikrinsi- negali, valstybė neturi metodų įsibrauti į kito žmogaus sielą. L. Donskis sakė, kad kai kurie žmonės toleranciją supranta kaip nesikišimą, pasyvumą. Profesorius pastebėjo, jog labai dažnai toleranciją tapatiname su paprasčiausiu abejingumu. Iš tiesų ji yra ne pakanta, o aiški ir aktyvi pozicija, apsauganti žmogų nuo pretenzijų į neklystamumą. Svarbiausia išsakyti savo nuomonę, diskutuoti. Kalbėdamas apie tolerancijos tradiciją, profesorius priminė Žano Kalaso istoriją, įkvėpusią Volterą parašyti esė apie toleranciją ir pasmerkti žmonių žudymą už pažiūras. 1763 metais pasirodė Voltero „Traktatas apie toleranciją“, kurį iš esmės įkvėpė nekalto žmogaus brutalus persekiojimas ir nužudymas. Tai protestanto, hugenoto Žano Kalaso istorija, kuri sukrėtė Volterą ir įkvėpė jį parašyti šį traktatą. Ž.Kalasas buvo Tulūzos pirklys, kurio vienas sūnų atsivertė į Romos katalikybę. Kitas jo sūnus buvo rastas miręs ir įtarimas iškart krito ant Žano Kalaso - esą jis sužinojo, jog ir antrasis sūnus norėjo tapti kataliku, ir todėl jį nužudė. Kaip vėliau paaiškėjo, Ž.Kalaso sūnus nusižudė, bet teismas tuo nepatikėjo ir 1762 metais nuteisė Ž.Kalasą nukankinti ant rato. Ž.Kalasas liko tvirtas, atsisakė pripažinti savo kaltę ir mirė kaip hugenotas, atsisakęs išsižadėti savo tikėjimo.
L.Donskis sakė, kad didelę įtaką jam padarė Voltero filosofinės apysakos, iš kurių dar vaikystėje suprato, kas yra tolerancija. „Aš tūkstantį kartų nesutinku su tavo žodžiais, bet esu pasiruošęs galvą paguldyti, kad tu galėtumei išsakyti savo nuomonę“, – šie Voltero žodžiai yra svarbūs kalbant apie toleranciją. Tolerancijos paslaptis-supratimas, kad net jei esi teisus, negali savęs sureikšminti ir suvokti savo ribotumą. Kitaip tariant, tolerancija yra geranoriškas, bet kritiškas dialogas. Prof. L. Donskis visai nesunkiai susirinkusiuosius įtikino, jog tolerancija yra labai sudėtingas reiškinys. Žmogus negimsta tolerantiškas, tolerancijos tenka mokytis visą gyvenimą. Jos tėvu profesorius linkęs laikyti Volterą, dalį savo gyvenimo skyrusį nekaltai nuteisto asmens reabilitavimui ir taip apgynusį ne tik tolerancijos principą, bet ir konkretų žmogų.
Kalbėdamas apie tolerancijos tradiciją L. Donskis prisiminė reikšmingą XIX – XX amžių sandūros pilietinę Dreifuso bylą, Prancūzijos visuomenę suskaidžiusią istoriją, kurios centre atsidūrė paprastas žydų kilmės Prancūzijos Respublikos karininkas, melaginingai apkaltintas šnipinėjus Vokietijos naudai. Byla ne tik plačiai nuskambėjo visoje Vakarų Europoje bei paskatino Prancūzijoje atskirti bažnyčią nuo valstybės, bet ir tapo vienas iš pagrindinių Th. Herzlio įkvėpimo šaltinių, paskatinusių suformuoti Izraelio valstybingumo idėją. Kontraversiškas teismo nuosprendis A. Dreifuso nenaudai sukėlė Prancūzijos spaudoje karštas diskusijas apie antisemitizmą ir Prancūzijos, kaip katalikiškos šalies ar naujai įkurtos respublikos, kurioje visiems piliečiams suteikiamos lygios teisės, identitetą. Lektorius pasakojo apie tai, kad rašytojas Emilis Zola – vienas iš A. Dreifuso šalininkų – parašė savo garsųjį kreipimąsi į Prancūzijos prezidentą „J’accuse!“ (1898). A. Dreifuso byla – pirmas demokratinės Europos visuomenės pavyzdys, kai neteisingai apkaltintas žydas savo šalies piliečių galiausiai buvo apgintas kaip lygiateisis visuomenės narys.
Tolerancija Lietuvoje
L. Donskis pastebėjo, kad XVI-XVII a. Lietuva, kaip ir Lenkija, Nyderlandai, buvo labai tolerantiška šalis, joje prieglaudą rasdavo įvairių religinių pažiūrų atstovai. Kaip tolerantiškumo pavyzdį lektorius minėjo prezidento Smetonos laikų Lietuvą, kurioje buvo įteisinta žydų autonomija. Žydai aktyviai dalyvaudavo Seimo rinkimuose (1920–1926 m.). Rinkimuose dažniausiai laimėdavo daug vietų, o kartu su lenkais visada sudarydavo absoliučią daugumą iki 1931 m.
Taip pat profesorius gvildeno tolerantiškumo ir netolerantiškumo problemas šiandienos Lietuvoje ir Europoje, atkreipdamas auditorijos dėmesį į emigracijos klausimą. Žmogiška tiesiog instinktyviai vengti išoriškai nepanašių į save. Turbūt ne vienas klausytojas susimąstė apie lietuvių emigrantų, patekusių į kitas visuomenes, likimą, kuris dažnai yra nenuspėjamas: arba susiliejama su tos šalies visuomene, arba gresia nubloškimas į visuomenės paraštę.
Tolerantiškas žmogus
Anot L. Donskio, tolerancija remiasi pagarba, atjauta, sugebėjimu suvokti kitą kaip kitokį. Tačiau tai nereiškia, kad reikia toleruoti blogą elgesį, įstatymų nesilaikymą ir kt. Matydami klystantį, negalime nuo jo nusigręžti ir tylėti. Tai būtų ne tolerancija, o abejingumas. Profesorius akcentavo, kad tolerancija nėra pasyvus veiksmas. Atvirkščiai, tolerancija reikalauja imtis veiksmų kito žmogaus orumui apsaugoti. Jeigu saugai kito žmogaus orumą, sukuri tokią aplinką, kuri priimtina tau pačiam. Pasak lektoriaus, tolerantiškas žmogus turi mokėti save pastatyti į kito žmogaus poziciją. Šiuo požiūriu tolerancija remiasi paprasta prielaida, jog joks žmogus nėra savipakankamas. Todėl žmogui reikia dialogo su kitais žmonėmis, kurie yra tokie pat unikalūs ir skirtingi. Be to, kalba ir mąstymas nėra tobuli, todėl už nuomones ir žodžius persekioti būtų barbariška. Jis sąžiningai pripažino, kad išlikti tolerantiškam yra be galo sunku, tačiau tik pripažindamas kito laisvę žmogus išlieka laisvas pats. L. Donskis palietė ir patyčių problemą, aktualią mūsų visuomenėje. Jis teigė, kad gerumą patyręs žmogus niekada nejaus neapykantos pasauliui, nes neapykanta neatsiranda iš gerumo patirties. Neapykanta kyla iš pažeidžiamumo ir nesaugumo jausmo, kaip kerštas pasauliui už sugriautą gyvenimą, patiriamas įtampas. Ten, kur vyrauja geri santykiai, destrukcija neatsiranda. Tyla yra blogas dalykas. Galima patylėti, kai esi vienas, bet jeigu tu nori kalbėtis su žmogumi, reiškia, tu jam neabejingas. Svarbu kalbėti su žmogumi. Reikia mokėti atleisti, atleidimo prašantis žmogus yra drąsus. L. Donskis pabrėžė, kad žmogus pats pasirenka, ką jam auginti savyje-vilką ar avį.
Susitikimas neprailgo
Klausytojai neslėpė susidomėjimo ne tik tolerancijos tema, bet ir kitais įdomiais profesoriaus biografijos faktais. L.Donskis pasakojo, kaip jam pavyko tapti tolerantišku žmogumi. Vaikystėje buvo knygius ir storuliukas, norėdamas patikti mergaitėms ir būti pripažintas tarp bendraamžių, pradėjo lankyti graikų ir romėnų imtynių treniruotes. Tik kai sumušė kelis bendraamžius ir pademonstravo jėgą, buvo pripažintas bendraklasių. Tik vėliau suprato, kad taip elgdamasis nieko nepasieks. Taip pat profesorius papasakojo savo metimo rūkyti istoriją. Už tai yra dėkingas savo tėvams, kurie buvo tolerantiški ir pakantūs. Lektorius juokavo, jog tiesiog neįdomu, pavyzdžiui, oro uoste būti uždarytam į stiklinį narvą ir matyti, kaip pro šalį praeinantys tėvai savo vaikams rodo tave kaip pavojingą eksponatą.
Susitikimo metu Leonidui Donskis atsakė ir į gausius bei itin įvairius susirinkusiųjų klausimus: kaip vertina tikybos pamokas mokykloje, Lietuva-lietuviams judėjimą, tolerancijos dieną mokykloje ir t.t... Į šiuos ir kitus klausimus L. Donskis atsakinėjo laikydamasis išeities pozicijų, jog žmogus turi būti tikslas, o ne daiktas ar priemonė, negalima vartoti jėgos kito nuomonei užgniaužti, žmogaus skirtingumas nedaro jo nepilnaverčiu. Susitikimas su L. Donskiu neprailgo, buvo įdomu klausyti išplėtotų atsakymų, tarsi atskirų mažų istorijų. Paskaita apie toleranciją leido suvokti, kad žmogui reikalingas dvasinis aristokratizmas ir sunkus nuolatinis darbas su savimi.
Apie L. Donskio veiklą galite pasidomėti jo internetinėje svetainėje http://www.donskis.lt/intro/lt
