2R klasės mokiniai, pažymėdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, susirinko į gimnazijos skaityklą pasimėgauti garsiu raiškiu skaitymu.

Pasirinko skaityti lietuvių liaudies pasakas iš žymiojo rinkinio „Pasakų skrynelė“, iliustruoto dailininkės Aspazijos Surgailienės, išleisto dar 1970 metais (pakartotinis leidimas 2002 metais). Rinkinyje sudėtos plačiai žinomos lietuvių liaudies pasakos: „Liūtas ir žmogus“, „Jaučio trobelė“, „Elenytė ir Joniukas“, „Žmogus, meška ir lapė“, „Smaluotas veršelis“ bei kitos.

Antrokai draugiškai pasidalijo, kas kurią istoriją skaitys; stengėsi liaudies išmintį perteikti raiškiai: skaitė rolėmis, artistiškai keitė balso intonaciją, susikaupę klausė vienas kito.

Pasakos labai senos, paprastos, bet įdomios, nes pasakoja apie stebuklingus virsmus, įvairius netikėtumus, neįtikėtinus sutapimus; kelia šypseną, nes jose veikiantys gyvūnai bendrauja kaip žmonės, su žmonėmis, atskleidžia pastarųjų išmintį ir kvailumą, dosnumą ir godumą, drąsą ir bailumą, kitas savybes. Pasakos atskleidžia, kaip gyveno ir mąstė mūsų protėviai, kuo tikėjo, kokiomis elgesio nuostatomis vadovavosi. „Buvo žiaurių momentų“, – pripažino gimnazistai. „Gyvenimas toks yra“, – teigia Lietuvos tautosakininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Bronislava Kerbelytė. Pasak jos, per pasaką pasakoma tiesa apie gyvenimą, apie žmogų, bet ji pasakoma gražiai, kad paveiktų vaizduotę ir istorija verstų mąstyti, ieškoti ir gilintis.

Visi baigę skaityti pripažino, kad tokių malonių skaitymo, klausymo, mąstymo valandų labai trūksta mokykloje, kad gimnazistams reiktų dažniau garsiai skaityti.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Alvydė Panova