Teisūs buvo gruzinai pakviesdami Dievulį į puotą, todėl jiems ir atiteko vienas gražiausių gabalėlių Žemėje. Džiaugiamės, kad mums, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos atstovėms, 2023 metų gegužės 15–18 dienomis pavyko atrasti ir pažinti šį nuostabų kraštą bei jo žmones. Pasitiko mus Kaukazo kalnai, žali slėniai, sraunios upės, kriokliai ir subtili miestų bei kaimelių architektūra. Tačiau labiausiai ši šalis užburia savo žmonėmis. Nepaprastas draugiškumas, jausmingumas ir nuoširdumas, pagarba lietuviams, todėl atvykusios į dvi Tbilisio mokyklas pasijutome svarbios ir laukiamos.
Pirmoji – tai Or Avner Jewish Day School Tbilisi (Tbilisio privati Žydų dienos mokykla), kurioje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, numatanti užmegzti ryšius tarp mokyklų, organizuoti konferencijas, seminarus, mokymus siekiant didinti informuotumą apie Holokaustą. Apsilankėme įvairių dalykų pamokose, susipažinome su mokiniais ir mokytojais, išklausėme nuotaikingą pranešimą apie tai, kuo yra panašios mūsų tautos, kas jas jungia ir vienija. Lizdeikos gimnazijos atstovės pristatė Tolerancijos centro veiklą gimnazijoje, taip pat vykdomus istorinius projektus, Holokausto temos dėstymą įvairių dalykų pamokose ir užklasinėje veikloje. Įvykusi diskusija, kaip svarbu didinti mokinių sąmoningumą kalbant apie tragiškus istorinius įvykius, dar kartą įrodė, kad svetimo skausmo nebūna.
Antroji – tai Tbilisio valstybinė mokykla Nr. 98, su kuria 2019 metais mūsų gimnazijoje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, numatanti ryšių plėtojimą ir glaudų bendradarbiavimą tarp Lizdeikos gimnazijos ir Tbilisio valstybinės mokyklos Nr. 98 mokytojų ir mokinių. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms draugiškas vizitas į Sakartvelą buvo nukeliamas kelis kartus, kol pagaliau įvyko. Šį kartą jis buvo skirtas mokyklų bendradabiavimo stiprinimui, pasidalinti žiniomis ir patirtimi apie šiuolaikinius ugdymo metodus ir mokytojų profesinio tobulėjimo strategijas. Rimtus pranešimus, diskusijas, pristatymus keitė skambios kartvelų dainos ir energingi šokiai, paruošti ne tik mokinių, bet mokytojų. Žodžiu, rimtas susitikimas virto jausminga visos mokyklos bendruomenės švente.
Visų įspūdžių neužrašysi ir emocijų neperduosi, tačiau pajutome, kad į šią šalį norisi sugrįžti, nusivežti būrį mokinių ir, aišku, sulaukti svečių mūsų gimnazijoje. Tikime, kad dar paskanausim gruziniškos čurčchela dairydamiesi į nepaprasto grožio Tbilisio senamiestį.
Laima Verbickienė
