2012-04-16   „Kai nėra sveikatos, negali pasireikšti išmintis, neįmanoma atsiskleisti menui, nebėra jėgų kovoti, turtai pasidaro nenaudingi, o protas - neveiklus.‘‘ Herofilas

Sveikata 50% priklauso nuo mitybos, fizinio aktyvumo, asmens higienos, tinkamo poilsio; 20% - nuo aplinkos; 20% - nuo genetikos, 10% - nuo medicininės priežiūros. XXI amžiuje, pasikeitus darbo ir buities, gyvenimo sąlygoms, energijos žmogui reikia daug mažiau. tuo tarpu maistas, iš kurio energijos semiamasi, tapo koloringesnis. /Žmogus/privalo maitintis taip, kad organizmas gautų pakankamai energijos ir gyvybiškai svarbių medžiagų; baltymų, vitaminų, mineralų, vandens. Tai pilnavertė mityba. Maisto produkto sudėtis, tai kiek jame yra skirtingų maisto medžiagų. Ją gamintojas privalo užrašyti ant pakuotės. Pakuotėje nurodomas maisto medžiagų kiekis 100 g maisto produkto.//..//

Produktų pasirinkimą apspręsti turėtų ne patrauklus įpakavimas ar įtaigi reklama, o visapusiška ir teisinga informacija apie produktą, leidžianti palyginti jį su kitais maisto produktais ir išsirinkti tinkamiausią, nekeliantį grėsmės sveikatai.

Šiuo metu viena iš intensyviausiai Europos Parlamente svarstomų temų yra maisto saugos ir ženklinimo reikalavimai. Maisto produktų rinkoje iš gausybės pažįstamų ir visiškai naujų maisto produktų vartotojams sudėtinga išsirinkti tokius, kurie leistų sveikai maitintis asmeniui ar šeimai, padėtų išvengti sveikatos sutrikimų, atsirandančių dėl netinkamų maisto produktų vartojimo.

Grupė 2-3 gimnazijos klasės mokinių parengė projektą „Maisto kokybė ir sauga rūpi ne tik Europos sąjungai“ Eurascola konkursui. Šio projekto tikslas - išsiaiškinti moksleivių požiūrį į maisto saugą, ženklinimą ir genetiškai modifikuotus produktus. Po apklausos, kurioje dalyvavo 14 – 19 metų moksleiviai, pavyko išaiškinti, ką mokiniai žino apie genetiškai modifikuotus organizmus ir nesveiką maistą. Mokinių menkos žinios apie tai, kaip dera tinkamai rinktis maisto produktus.

Kai kurie jaunuoliai neskiria pakankamai dėmesio elementariai produkto analizei. 78% apklaustųjų   rūpi, ką jie valgo ir stengiasi rinktis kuo natūralesnį maistą. Nors nemažą apklaustųjų žinojo, kad nesveikas maistas kenkia ir reikia laikytis sveikos gyvensenos, tačiau šokoladui ir saldainiams atsispirti negali daugelis, lengviau atsisakoma traškučių ir pyragaičių. Daugelis mokinių tiki rodomomis reklamomis, ypač sveikatai ir žarnyno veiklai. Didžioji dalis apklaustųjų perka „ Actimel“, „Activia“ ir „ Belvita“, nors šie produktai nėra tokie sveiki, kaip yra teigiama iš tiesų. Daugelis žino, ką reiškia trumpinys GMO, tačiau apie patį modifikuoto organizmo naudojimą įvairiuose produktuose stokoja informacijos.

Nors visuomenėje yra nusistovėjęs teiginys, jog jaunimas naivesnis nei suaugusieji, minėtos apklausos duomenimis net 93% netiki reklamomis apie maisto produktų poveikį sveikatai ir tik 7% mano, kad tai moksliniais tyrimais patvirtinta informacija. Jei ilgas ir sveikas gyvenimas yra pagrindinis žmogaus tikslas, o jam pasiekti daugiausia sunkumų kelia netinkamo maisto vartojimas, jaunimas yra pasiryžęs šį sunkumą įveikti.

Labai svarbus momentas - maisto priedų žymėjimas ir reikšmė. Jeigu maisto priedas žymimas raide E, tai reiškia, kad jis atitinka saugos reikalavimus ir jį leidžiama vartoti visoje ES. Šis leidimas stebimas, peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į naujus mokslinius faktus.

Prieš keletą metų gimnazijos mokinių atlikto kito tyrimo ,,Ar tikrai žinome, ką valgome arba ką slepia raidė E?” tikslas buvo išsiaiškinti maiste esančių priedų įtaką žmogaus organizmui ir formuoti sveikos mitybos įgūdžius. Atlikus apklausą išaiškinta, jog gana daug žemesnių klasių mokinių nežino, kas yra maisto priedai.

Šiandien maisto gamintojai naudoja apie 3000 įvairių maisto priedų. Vienus mes gerai žinome - tai cukrus, druska, actas, vitaminas C. Kitų pavadinimai, žodiniai ar užkoduoti ,,E’’ raide, mums nieko nesako. Raide E žymimi dažikliai, konservantai, antioksidatoriai, tirštikliai, stabilizatoriai, daugelis kitų. Lietuvoje leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašą galima rasti internete: http://www.rmc.lt/ (Respublikinio mitybos centro svetainė), http://www.vartotojai.lt (Lietuvos vartotojų instituto puslapis). Kaip suderinti maisto priedų naudą ir riziką vienareikšmiškai atsakyti negali net mokslininkai, mitybos specialistai, medikai. Sprendimą priima kiekvienas vartotojas, pirkdamas maisto produktą. Nuo vartotojų išprusimo priklauso, ar bus parduotuvėse sveikas ir saugus maistas, kadangi paklausa lemia pasiūlą.

Visoje Europos Sąjungoje kiekvienas turi teisę tiksliai žinoti, kokia yra perkamo maisto produkto sudėtis. Etiketėje privalo būti pateikta išsami ir teisinga informacija apie produktą, pakankama, tiksli, teisinga, nesuklastota, lengvai suprantama, įskaitoma, pateikiama valstybine – lietuvių - kalba.

Stenkimės rinktis, kuo natūralesnį, visavertį maistą, ekologiškus produktus. Išsirinkti juos padės

specialūs ženklai ant maisto produktų etikečių .

Ekologinė informacija. ES teisės aktais griežtai reglamentuojamas žodžio „ekologiškas" vartojimas ant etikečių. Jį leidžiama vartoti tik nurodant specifinius maisto produktų gamybos būdus, atitinkančius aukštus aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės standartus. Kalbant apie ekologiškų produktų sertifikavimą Lietuvos parduotuvėse dažniausiai sutinkame šiuos pagrindinius tris eko produktų ženklus:

a) „Ekoagros" - tai lietuviškas žemės ūkio ir maisto produktų ženklas. Šie maisto produktai auginami, perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal griežtus reikalavimus.
b) nuo 2006 metų ženklą "Ekologinis žemės ūkis" nustatyta tvarka naudoja sertifikuoti Lietuvos ekologinės gamybos ūkininkai bei perdirbėjai kartu su sertifikavimo įstaigos "Ekoagros" ženklu.

c) Organic Farming - tai 2000 metais sukurtos ekologiškų Europos Sąjungos produktų sertifikavimo ženklas, reiškiantis, jog produkte yra ne mažiau nei 95% ekologiškų sudėtinių dalių.

Parduotuvėje akys raibsta nuo pasiūlos, tačiau liaudies išmintis byloja: „Ne viskas auksas, kas auksu žiba‘.Reikia išmokti rinktis. Tai neatima daug laiko, tereikia perskaityti, kas parašyta etiketėje , ir įsiklausyti į mitybos specialistų siūlymus. Žmogus privalo maitintis taip, kad organizmas gautų pakankamai energijos ir gyvybiškai svarbių medžiagų: baltymų, vitaminų, mineralų, vandens. Tai vadinama visaverte mityba.

Mokslininkai yra apskaičiavę, kad žmogus per gyvenimą suvalgo vidutiniškai 75 tonas maisto.Ar norėtumėte, kad į organizmą sukimštų tokį kiekį prastos kokybės produktų?

Lionė Semeniukienė