Greitas gyvenimo tempas, įtemptas darbas, nesibaigiantis informacijos srautas ir įtraukiančios moderniosios technologijos – tai šiuolaikinio žmogaus kasdienybė. Tad pasibaigus mokslo metams Lizdeikos gimnazijos 1–3 klasių mokiniai jau penktus metus turi galimybę pabėgti nuo civilizacijos triukšmo į gamtinę aplinką prie Rubikių ežero Anykščiuose. Kasmet birželio pabaigoje organizuojama vasaros sveikatos stiprinimo ir gamtotyrinė stovykla „Atrask, pažink ir sveik“, kurios veiklas finansuoja Radviliškio raj. savivaldybė (vaikų socializacijos ir poilsio programų rėmimo fondas), Lizdeikos gimnazija ir stovyklautojų tėveliai.

Pirmoji diena – stovyklos atidarymas ir Pirmosios pagalbos kursai. Radviliškio raj. visuomenės sveikatos biuro patalpose išklausytos teorinės paskaitos, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kaip gaivinti skęstantį ar užspringusį, kaip elgtis ištikus nelaimei, mokytasi praktiškai teisingai atlikti gaivinimo žingsnius naudojant mokomąsias priemones (manekeną, defibriliatorių, apsaugines kaukes ir kt.). Po to išbandyta ir viena iš sveikatingumo praktikų – tai šiaurietiškas ėjimas. Perpratę ėjimo su šiaurietiškomis lazdomis techniką smagiai pasimankštinome, atlikome įvairius pratimus ir žaidėme judriuosius žaidimus, lavinančius ne tik kūno raumenis, bet ir reikalaujančius greitos reakcijos.

Antroji diena – išvyka į Anykščius. Aplankytas didysis Puntuko akmuo, garsiojo poeto Antano Baranausko apdainuotas Anykščių šilelis, prisiminta romantiškoji poema ir jos parašymo motyvai. Mokiniams skirta užduotis: kiekvienas stovyklautojas gavo po vieną ar kelias poemos eilutes ir turėjo surasti bei nuotraukoje įamžinti A. Baranausko poemoje aprašytus augalus. Taip pat išbandyta dar viena sveikatinimo praktika – tai refleksoterapijos seansas eko basų kojų take. Aplankytas ir šalia esantis medinių skulptūrų parkas „Praeities takais“, kuriame yra aukščiausia medinė skulptūra „Eglė – žalčių karalienė“, įrašyta į Gineso rekordų knygą. Daug džiugių emocijų sukėlė smagi pramoga – vasaros rogučių trasa nuo Kalitos kalno, o šventinis vakaras buvo skirtas paslaptingiems žolynų pasakojimams. Stovyklautojai iš prieš Jonines surinktų žolynų kūrė savo puokšteles, pasirinkdami magišką žolinių augalų skaičių, o kiekvienas žolynas pagal savo savybes apibūdino ir puokštės savininką.

Trečioji diena – tai savanorystės diena, skirta senųjų kaimo kapinaičių tvarkymui, ir pėsčiųjų žygis po Rubikių ežero apylinkes. Iš stovyklavietės nueita iki Rubikių apžvalgos bokšto, nuo kurio atsiveria visa ežero panorama. Sutvarkytos senosios Rubikių kaimo kapinaitės, kuriose ilsisi rašytojo Vaižganto brolis, knygnešys Jonas Tumas bei enkavadistų sušaudytas operatyvinio būrio vadas Julius Tyla-Šarkis. Kita lizdeikiečių grupė darbavosi Burbiškių kaimo kapinaitėse. Vakare – sportiniai žaidimai bei vandens ir pirties terapija.

Ketvirtosios dienos rytą kai kurie stovyklautojai sutiko nuo Rubikių apžvalgos bokšto stebėdami saulės tekėjimą. Vėliau organizuota žoliavimo edukacija. Mokytoja pristatė pievose surinktus žolynus, turinčius gydomųjų savybių arba naudojamus kasdienei arbatai, o gimnazistai mokėsi atpažinti augalus, sužinojo jų savybes. Aptarta augalų fermentacija, jos nauda žmogaus organizmui. Mokytasi tinkamai paruošti ir fermentuoti augalus, stebėtas ir pats fermantacijos procesas, kurio rezultatą – fermentuotą arbatą – ragausime rudenį. Vėliau iš gamtinės medžiagos stovyklautojai kūrė žemės meną, kūrybiškai pristatė savo darbus – stovyklavietės pieva pražydo įvairiaspalviais ornamentais, o pristatymai buvo ypač originalūs – ne tik meniniai tekstai, bet ir dainos, ir ritualinis šokis, ir net Biblijos interpretacija. Be to, ši diena ir aktyvaus laisvalaikio, tinklinio ir maudynių bei plaukiojimo valtimis ar vandens dviračiais diena. Vakare – saulės palydėtuvės, laužo kūrenimas, gitaros garsai ir dainos nakties tyloje...

Penktoji diena – edukacinės veiklos. Aplankytas V. Valiušio keramikos muziejus, kurio įkūrėjas, tituluojamas puodų karaliumi, smagiai pristatė keramikos rūšis ir muziejaus eksponatus, parodė, kaip yra žiedžiami puodai. Taip pat aplankytas Traupio botanikos sodas, kuriame gausu įspūdingų augalų. Anykščių regioninio parko lankytojų centre dalyvauta edukacijoje „Pažink Anykščių regioninį parką“, apžiūrėtas A. Vienuolio namas-muziejus ir A. Baranausko klėtelė, dalyvauta edukacijoje „Be jo gal ir mūsų nebūtų buvę“.

Paskutinė diena skirta refleksijai – stovyklos veiklų į(si)vertinimui ir aptarimui. Anykščiai iš tiesų yra turtingas kraštas, išsiskiriantis nuostabiais gamtos peizažais, išauginęs daug kultūros šviesuolių. Šių metų stovyklos veikloms pasirinkta romantiko Antano Baranausko asmenybė, kurios gyvenimo ir kūrybos fragmentai leido integruoti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir biologijos žinias, o šventinis Joninių laikotarpis paskatino gilintis į senuosius lietuvių papročius ir kupoliavimo tradicijas. Dalyvaudami įvairiose pažintinėse edukacijose ir patyriminėse veiklose ne tik praturtėjome žiniomis, bet ir įgijome gyvenimiškos patirties. Pasak V. E. Franklio „rasti gyvenime prasmę, yra ką nors patirti – kaip kad gerumą, tiesą ir grožį, patirti gamtą ir kultūrą, patirti kito žmogaus unikalumą, jį mylint“. Tikimės, kad lizdeikiečiai, viešėdami anykštėnų krašte, iš tiesų patyrė daug įsimintinų ir prasmingų akimirkų.

Sandra Karenauskienė, lietuvių k.ir lit. mokytoja