Praėjusių metų pabaigoje Asocijuotų mokyklų tinklo UNESCO koordinatorė Dalia Stabrauskaitė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Švietimo programų vadovė, pasiūlė idėją, kuri atrodo paprasta, bet iš tiesų talpina daug daugiau nei datas ar mėnesius. Tai – bendrai mokyklų kuriamas 2026 metų sieninis kalendorius, kuriame kiekviena mokykla parengtų po iliustraciją jai priskirtai tarptautinei dienai. Esminė sąlyga – darbas kuriamas tik rankomis: piešinys, koliažas, linoraižinys ar kita autorinė technika, be skaitmeninių trumpinių.
Į šią iniciatyvą nedvejodama įsitraukė Radviliškio Lizdeikos gimnazija ir dailės mokytoja metodininkė Aušra Dilnikaitė. Šiandien jau matome apčiuopiamą rezultatą – kalendorių, kurio sausio mėnesį iliustruoja gimnazijos mokinės Lėjos Speičytės darbas, skirtas Tarptautinei švietimo dienai, minimai sausio 24-ąją.
Tarptautinė švietimo diena skirta priminti apie kiekvieno žmogaus teisę į kokybišką mokslą ir atkreipti dėmesį į vis dar egzistuojančią nelygybę, ribotą prieigą prie švietimo bei socialinius barjerus. Švietimas suteikia žinių ir galimybių, įgalina veikti savarankiškai, skatina visuomenės pažangą, ugdo toleranciją ir padeda kurti darnesnę bendruomenę. Vis dėlto ši pamatinė žmogaus teisė pasaulyje dažnai lieka tik siekiamybė: apie 250 milijonų vaikų ir jaunimo nelanko mokyklos, o 763 milijonai suaugusiųjų vis dar yra neraštingi. Šie skaičiai verčia ne tik žinoti, bet ir mąstyti, o menas čia tampa jautria, bet paveikia kalba.
UNESCO kalendorius – ne vienintelis kūrybinis akcentas, šiemet puošiantis Lizdeikos gimnazijos klases. Dar vienas netikėtas, bet prasmingas siurprizas atkeliavo iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Tai kalendorius, sudarytas iš 15–19 metų Lietuvos ir lietuvių diasporos jaunuolių darbų, eksponuotų 2025 metų pavasarį vykusio plakatų konkurso „Lietuvių kalba. Myliu…“ baigiamajame etape. Konkursą organizavo VLKK, bendradarbiaudama su Vilniaus dailės akademija.
Šiame kalendoriuje ir Lizdeikos gimnazijos mokinio Broniaus Juzukonio darbas, parengtas kartu su lietuvių k. mokytoja eksperte Rita Šimkuviene. Pagrindinė konkurso idėja skatino jaunuolius mėgautis rašymu, iliustravimu, improvizacija ir per kūrybą išreikšti savo santykį su lietuvių kalba. Dalyviai buvo kviečiami žaisti kalba, provokuoti, diskutuoti apie jos vietą jaunų žmonių gyvenime, kelti klausimus apie kalbos šiuolaikiškumą, patrauklumą ir gyvybingumą. Laisvai pasirinkta technika, A2 formato darbuose, jaunimas kalbą vaizdavo per simbolius, populiarių dainų fragmentus, šmaikščius posakius. Vieni ragino atsikratyti svetimybių, kiti priminė painiausias kirčiavimo taisykles, dar kiti atkreipė dėmesį į lietuvių kalbos archajiškumo ir šiuolaikiškumo dermę. Visuose darbuose ryški bendra nuostata – kalba nėra muziejinis eksponatas, ji gyva tol, kol ja mąstome, kuriame ir kalbame.
Šie du kalendoriai – skirtingi savo temomis, bet artimi savo prasme. Jie rodo, kad mokykla gali būti ne tik žinių perdavimo vieta, bet ir erdvė, kurioje jauni žmonės mokosi matyti pasaulį plačiau, reflektuoti globalias problemas ir kartu saugoti tai, kas savita. Kai datos virsta vaizdais, o vaizdai – vertybinėmis nuostatomis, kalendorius tampa ne laiko skaičiuokle, bet ir kasdieniu priminimu, kas iš tiesų svarbu.
Jolanta Kvedarienė, informatikos mokytoja ekspertė, Lizdeikos gimnazijos Unesco grupės vadovė
