Kartais atrodo, kad internetas – tai milžiniška scena, kurioje visi kalba, bet ne visi yra žmonės. Šią savaitę gimnazijoje apie tai kalbėjome labai rimtai ir labai praktiškai.

3g klasių mokiniai kartu su mokytojomis J. Kvedariene ir G. Vaičiuliene nuotoliniu būdu stebėjo VILNIUS TECH organizuotą atvirą paskaitą „Dezinformacija ir dirbtiniu intelektu generuotas netikras turinys: grėsmės ir atpažinimo metodai“, kurią vedė lektorius Tautvydas Kvietkauskas.

Paskaitoje buvo kalbama apie tai, kas iš tiesų slepiasi už skaitmeninių kaukių:
– kas yra botai ir kaip jie imituoja realius vartotojus;
– kaip veikia troliai ir kokias emocijas jie sąmoningai kursto;
– kokiais principais grindžiamos DI atpažinimo sistemos;
– kaip analizuoti netikrus paveikslus, suklastotus profilius ir dirbtinai generuotus vaizdo įrašus.

Mokiniai nagrinėjo realius pavyzdžius – vizualus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo autentiški, tačiau turi smulkių, bet išduodančių detalių: nenatūralias rankas, simetriškai „per tobulus“ veidus, netikslias šešėlių kryptis, keistą akių fokusą ar kontekstą, kuris „nesusiklijuoja“ su realybe. Tai ne teorija – tai šiandienos informacinis išlikimo įgūdis.

Draugiško interneto savaitė – tai tarptautinė iniciatyva, skatinanti saugesnį, atsakingą ir pagarba grįstą elgesį skaitmeninėje erdvėje. Jos tikslas yra ne tik įspėti apie grėsmes, bet ir ugdyti kritinį mąstymą, atsparumą manipuliacijoms bei sąmoningą turinio vartojimą ir kūrimą.

Paskaitoje aptarti botai, troliai, DI atpažinimo sistemos, analizuoti netikri paveikslai, suklastoti profiliai ir dirbtinai generuoti vaizdo įrašai. Mokiniai mokėsi ne tik atpažinti manipuliaciją, bet ir suprasti, kaip ji konstruojama. Tai esminis skirtumas, kai ne tik žinai, kad egzistuoja grėsmė, bet supranti jos mechanizmą.

Šią savaitę gimnazijoje buvo papildytos ir patvirtintos gimnazijos dirbtinio intelekto naudojimo pamokoje taisyklės. Tai reiškia, kad DI nebėra „pilkoji zona“ ar improvizacija. Aiškiai apibrėžta: kada ir kaip galima naudoti, kokia atsakomybė tenka mokiniui, kur baigiasi pagalba ir prasideda akademinis nesąžiningumas. Kitaip tariant, technologija įvedama ne chaotiškai, o sistemiškai.

Gimnazijoje ši savaitė virto ne paskaitų ciklu, o kūrybine laboratorija.

Kitos klasės kūrė komiksus tema „Mano socialinis gyvenimas internete“. Juose atsiskleidė realūs jaunuolių išgyvenimai: spaudimas rinkti „patiktukus“, baimė būti atstumtam, anonimiškumo iliuzija, FOMO efektas. Komiksai tapo refleksijos forma – ne moralizavimu, o autentišku pasakojimu.

Mokiniai taip pat kūrė kalbančius avatarus ir siuntė juos savo tėvams su žinutėmis apie saugų elgesį internete. Įdomu tai, kad informacinė kryptis apsivertė – vaikai tapo skaitmeninio saugumo ambasadoriais savo šeimose. Tai jau ne teorinė prevencija, o realus kartų dialogas.

Dar viena veikla – trumpi vaizdo įrašai apie dažniausiai pasitaikančias nelaimes internete: duomenų vagystes, apsimetėlius, netikras loterijas, manipuliatyvius iššūkius, emocinį šantažą. Mokiniai analizavo scenarijus, kūrė situacijas, ieškojo sprendimų. Tokiu būdu buvo ugdomas ne tik technologinis raštingumas, bet ir atsakomybė.

Draugiško interneto savaitė gimnazijoje parodė, kad skaitmeninis raštingumas – tai ne papildoma kompetencija, o bazinė XXI amžiaus higiena. Jei mokiniai moka atpažinti manipuliaciją, kritiškai vertinti informaciją ir atsakingai kurti turinį – jie jau žaidžia aukštesniame lygyje.

Jolanta Kvedarienė, informatikos mokytoja