2012-04-30

Galime ant jų pykti, jų nesuprasti ar nesiklausyti, bet kad ir kaip bebūtų- Jos mūsų mamos. Artėjant Motinos dienai, šį straipsnį noriu paskirti mamoms.

Pirmiausia, norėčiau paliesti temą, kuri ypač aktuali dvyliktokams, tačiau ne mažiau svarbi visiems- tai išvykimas mokytis. Bet kokiu atveju visi turėsime palikti namus ir, manau, daugeliui kyla noras bėgti kuo toliau. Tačiau ar suprantame, kodėl mama visuomet yra tas žmogus, kuris to laukia mažiausiai. Prisiminkime, kai grįžtame namo pusvalandžiu vėliau, ji jau eina iš proto spėliodama, kuriame pasaulio krašte esame. Tuomet ką galvoti apie ilgalaikį išvykimą studijuoti? Taigi, pasvarstykime, kodėl mamos taip elgiasi?

Faktas kaip blynas – mes esame tėvų kūnas ir kraujas. Įsivaizduokime, jog vaikui palikus namus mama tarsi praranda dalį savo kūno ir kraujo, pavyzdžiui, praranda pirštą. Taip, iš pradžių atsirastų diskomfortas, bet po kiek laiko įmanoma priprasti. Viskas būtų daug paprasčiau, jei mes, vaikai, būtume tik kūnas ir kraujas. Deja, yra dar vienas faktorius, kuris neleidžia taip lengvai paleisti atžalų į pasaulį – sielos siūlas. Siūlas, kuris niekada nenutrūksta. Jis visuomet tempia motinos mintis vaiko link, todėl nepykime, kai visas miestas sukeliamas ant kojų mūsų paieškai, kai praleidžiame vakarą pas kaimyną. Supraskime, jog ne nuo jos valios, o nuo šio siūlo priklauso visi veiksmai mums apsaugoti.

Dėl nematomo sielos siūlo kyla daugiausiai konfliktų. Žinoma, kaltę pripažįstame retai, bet mažiausiai ką galime padaryti- gerbti mamą ne tik per Motinos dieną ar jos gimtadienį, turime tai daryti visada. Priežastis paprasta – mama davė mums gyvybę- galimybę gyventi, džiaugtis, verkti, šypsotis bei pykti. Jei ne mūsų mamos, negalėtume įvykdyti jokios užduoties, nes tiesiog neegzistuotume. Kreipiuosi ne tik į mokinius, bet ir į mokytojus ir į pačias mamas. Juk visi turime šį brangiausią žmogų. Nesvarbu kur ji – knarkia savo miegamajame, kai mes ruošiame namų darbus, ar ten, iš aukščiau, stebi mus. Ji yra ir visuomet bus Mama.

Atsakykite sau: kas būtumėt jūs, jei nebūtų jūsų mamos?

Taigi, norėčiau, kad bent per Motinos dieną padėkotumėte savo mamai už kasdienį rūpestį, pyktį ar šypseną. Kiekvieno iš mūsų mama yra geriausia ir nepakeičiama. Noriu, kad sekmadienį jai ištartumėte: ačiū, kad esi.

Sveikinu jus visas su artėjančia Motinos diena ir linkiu daug kantrybės, stiprių nervų bei meilės iš jūsų atžalų. Gražios, nepamirštamos bei kupinos džiaugsmo savaitės.

Mama, svarbiausia – šypsokis J

Gimnazistė Kristina Šiošytė