Stulbinanti XIX amžiaus vyskupo Motiejaus Valančiaus lyderystė, subūrusi tautą kalbėti ir rašyti lietuviškai, įkūrusi blaivybės draugiją, pasitelkiant aukšto lygio diplomatiją, padėjo stiprų pagrindą tautos atgimimui ir kovai už laisvę.
2026-ieji Lietuvos Respublikos Seimo skelbiami vyskupo Motiejaus Valančiaus metais – minime vyskupo 225-ąsias gimimo metines. Šio Lietuvos kultūros autoriteto nuopelnai ženkliai prisidėjo prie valstybės atkūrimo stiprinimo XIX amžiaus antroje pusėje. Sunku net įsivaizduoti šio intelektualaus stratego veiklas Lietuvos labui. Carinės Rusijos priespaudos metais lietuviai buvo skatinami vartoti alkoholį, taip žlugdant jų sąmoningumą, tačiau vyskupas, supratęs grėsmę, kartu su kitais dvasininkais ėmėsi iniciatyvos blaivinti lietuvius. Tai turėjo ženklų poveikį lietuvių tautai – vos per keletą metų alkoholio vartojimas stipriai sumažėjo: nuo 1856 m. iki 1860 m. degtinės vartojimas sumažėjo 5 kartus Kauno ir Vilniaus gubernijose. Parapijiečiai masiškai užsirašinėjo į blaivybės brolijas. M. Valančius suvokė, kad nuo lankymosi karčiamose žmones gali atpratinti tik visuomenės įtraukimas į kultūrines ir švietėjiškas veiklas. Šis tautos gelbėtojas – pirmojo lietuviško laikraščio ,,Pakeleivingas“ sumanytojas. Uždraudus lietuvišką spaudą 1864 m., vyskupas ėmėsi iniciatyvos steigti slaptas lietuviškas mokyklas. Knygnešystė taip pat šio kilnaus Lietuvos šviesuolio iniciatyva.
Suprasdama, kaip svarbu nuolat kalbėti ir prisiminti kultūros šviesuolius, patriotus, dirbusius Lietuvai, Radviliškio Lizdeikos gimnazija kovo 13 d., minėdama Gimtosios kalbos mėnesį, pasirinko skirti dėmesį vyskupui Motiejui Valančiui – svarbiai Lietuvos asmenybei, padėjusiai reikšmingus pagrindus 1918 m. Lietuvos valstybės atkūrimui.
Konferencijoje svečiavosi ir pranešimą skaitė vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus vedėja Rasa Balsevičienė. Muziejininkė patraukliai papasakojo apie šviesuolio vaikystę, šeimos vertybes, jaunystės kelią ir siekius, kurie ir nulėmė nenugalimą asmenybę, buvusią nepaprastai sumanią, turinčią puikią atmintį, tvirtą valią ir stiprų pareigos jausmą. Kita viešnia atvyko iš Varnių Žemaičių vyskupystės muziejaus: Greta Lisauskaitė, ekspozicijų konsultantė, skaitė pranešimą ir pateikė įdomių faktų apie vyskupo iniciatyvas ir veiklą Varniuose. Abi pranešėjos, vyskupo M. Valančiaus tyrinėtojos, įkvėpė dalyvius giliau analizuoti šio tautos vizionieriaus veiklą, kuri tikrai nusipelno neeilinio kiekvieno lietuvio dėmesio, nes vyskupo propaguotos vertybės yra ypatingai svarbios šiandieninei Lietuvai.
Konferencijoje IIS klasės mokiniai, konsultuojami lietuvių k. ir literatūros mokytojos ekspertės Laimutės Verbickienės, perskaitė ištrauką iš M. Valančiaus žymaus kūrinio „Palangos Juzė“, o trečiokai gimnazistai, konsultuojami lietuvių k. ir literatūros mokytojos ekspertės Jurgos Plukienės, sukūrė filmuką apie šviesuolį vyskupą ir pristatė konferencijos metu dalyviams.
Be to, kadangi konferencija buvo organizuota artėjant kovo 15-ajai ir kovo 16-ajai, kurios yra svarbios datos Lietuvos istorijoje, gimnazistai parengė pranešimus šioms žymioms datoms paminėti. Kovo 15-ąją minimi Lietuvos žydų gelbėtojai. Tą dieną 1966 m. Vilniaus universiteto bibliotekininkei Onai Šimaitei buvo suteiktas garbingas Pasaulio tautų teisuolės vardas. Karo metais bibliotekininkė turėjo leidimą įeiti į Vilniaus getą ir surinkti iš studentų knygas. Taip ji padėjo dešimtims žydų gauti dokumentus, į getą atnešdavo maisto, o išnešdavo svarbius rankraščius, kartu su knygomis kartais pavykdavo išnešti ir mažus vaikus. Už savo veiklą Ona Šimaitė buvo išvežta į koncentracijos stovyklą. Antrokai gimnazistai prisiminė šią kilnią asmenybę ir aptarė jos nuopelnus. Kovo 16-ąją minima Knygnešio diena. Todėl lizdeikiečiai prisiminė ir žymius knygnešius, pabrėždami jų drąsą rizikuoti laisve ir gyvybe, kad išsaugotų lietuvišką žodį. Svarbu prisiminti, kaip paprasti žmonės tapo didžiais kultūros nešėjais, kurie gabeno ir perdavė iš rankų į rankas spausdintą žodį. Šioms datoms paminėti mokinius parengė istorijos mokytoja metodininkė Ana Savickienė ir lietuvių k. ir literatūros mokytoja metodininkė Sandra Karenauskienė.
Dėkojame Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, palaikančiai Lizdeikos gimnazijos iniciatyvas ir suteikiančiai galimybę kasmet pakviesti mokslininkus į renginius, skirtus gimtosios kalbos mėnesiui. Taip pat esame dėkingi Radviliškio švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriui, padedančiam organizuoti respublikinius renginius. Manome, kad Lizdeikos gimnazijos iniciatyva atkreipė dėmesį į tautos šviesuolius ir pabrėžė, kaip svarbu saugoti ir skleisti istorinę atmintį. Tikimės, kad konferencija praplėtė mokinių žinias bei sustiprino sąmoningumą, priminė tokių kultūros šviesuolių reikšmę ir svarbą šiandienos Lietuvai.
Skirmantė Petraitienė, Radviliškio Lizdeikos gimnazija
