Get Adobe Flash player

 

Olimpinį turizmą lankantys 1K klasės mokiniai sulaukė šiltesnių dienų ir susiruošė kelionėn į Tytuvėnų regioninį parką. Žygyje dalyvavo L.Bakanavičius, E.Žiaunys, M.Kaltauskas, M.Jakštas, K.Zakas, S.Jacinkevičius, T.Liutkus, A.Pranytė, D.Gvaldaitė, D.Stankūnaitė, E.Mickutė.

Žygio tikslas buvo išbandyti save: susipažinti su Tytuvėnų regioninio parko gamta, išsiaiškinti kaimų nykimo priežastis ir įvertinti pasekmes, pėsčiomis įveikti 25 km., aplankyti politinę kalinę ir tremtinę, padėti jai pavasario ūkio darbuose.

Iki Papušinio turistai atvažiavo autobusu, o toliau teko eiti pėsčiomis. Kuprinės spaudė nepatyrusių keliautojų pečius, tačiau pirmieji kilometrai įveikti sėkmingai. Pirmoje poilsio vietoje namo pamatų likučiai mokiniams padėjo nustatyti, jog čia anksčiau būta sodybos. Prie apleistos sodybos rasta kaimiška pirtis. Nustatė, kad pirtis nebuvo kurta gal kokį 10 metų.

Atvykę į vietą keliautojai sužinojo, kad įvyko nesusipratimas ir, pasikeitus aplinkybėms, turi išspręsti problemą: namelis, kuriame turėjo įsikurti buvo užimtas; oras nieko gero nežadėjo. Grįžti namo nebuvo tikslinga, o pasiryžusiems įveikti visus išbandymus tai - pirmas iššūkis - rasti išeitį.

Į apleistos sodybos viralinę patekti nesunku - tad stogas virš galvos jau garantuotas. Reikėjo užkurti krosnį, kuri gal penkerius metus nebuvo kurta. Nors kaminas dūmų netraukė, tačiau gimnazistai turėjo vilties, kad kaminui įšilus, užkurs ugnį. Nors dūmai virto ne per kaminą, o pro viralinės duris bei langus, jautė, kad krosnis „pasiduoda“.

Pasidėję daiktus visi patraukė į mišką tvarkyti po žiemos nulaužytų medžių šakų, išvirtusių medžių. Buvo laikomasi visų saugumo miške reikalavimų. Paruošta vieta laužui, laužavietė apdėta akmenimis, kad ugnis neišplistų. Vaikinai šiaip taip įkūrė laužą ir miško šiukšlės suliepsnojo. Oras vis prastėjo, pradėjo lynoti. Nors prieš kelionę buvo aptarta, ką reikia pasiimti ir kaip reikia apsiauti bei apsivilkti, daugelis jaunųjų turistų nepaisė nurodymų. Daugelio apranga bei avalynė nepritaikyti tokioms sąlygoms ir tai trukdė sklandžiai veiklai. Turistai tvarkė miško plotą, kuriame kažkada buvo sodyba ir nedidelį šlaitą, apaugusį šimtametėmis pušimis ir eglėmis. Šlaite buvo prilaužyta daug šakų. Jos neatlaikė gausaus žiemos sniego. Sutvarkę aplinką nusifotografavo.

Netrukus smarkus vėjas atnešė sniego sūkurius. Iš dangaus pasipylė ledukai. Laimei, kad netoliese buvo pavėsinė. Tad keliolikos minučių šlapdribą stebėjo iš pavėsinės, aptarinėdami įvairias gamtos išdaigas. Bandė įminti mįslę. Kodėl po ąžuolu tiek daug kankorėžių, kodėl po ąžuolu neauga ąžuoliukai? Juk kasmet jis išaugina tiek daug giliukų.

Nustojus snigti vaikai patraukė pasižvalgyti į miško gilumą. Norėjo pamatyti tik ką iš žiemos miego pakilusių ir iš savo urvų išlindusių barsukų. Nors barsukų ir nepamatė, tačiau jų urvų rado. Nustatė, kad barsukų namai gan gerai užslėpti ir apsaugoti nuo didelių ir plėšrių miško žvėrių. Barsukai slepiasi ir nuo žmonių.

O, kaip gera buvo Deimantei prisiliesti ir apkabinti proprosenelio sodintą ąžuolą, „pavartyti“ jo istorijos puslapius. Per beveik šimtmetį savo gyvenimo jis matė karų, santvarkų keitimąsi, sulaužytus žmonių likimus. Kaimo gyventojų gyvenimo istorijas dar gali perskaityti ir papasakoti jaunajai kartai proprosenelio giminaičiai bendraamžiai arba antros kartos palikuonys.

Po sunkių klajonių žvėrių išmintais takais miške keliautojai grįžo į apleistą sodybą. Krosnis jau buvo įšilusi, bet aštrų dūmų kvapą dar buvo galima jausti viralinėje. Gerai, kad oras pasitaisė. Truputį sušilo. Nuotaika pagerėjo, kai į stovyklavietę atvyko mokytoja I.Zabulienė ir Mantas. Jie atvežė ne tik tešlos duonai kepti, bet ir gerų naujienų – Lizdeikos gimnazijos mokinių komanda, vadovaujama mokytojos A.Savickienės, laimėjo respublikinį teisinių žinių konkursą „Temidė“.

Geros naujienos tuoj pasimiršo, nes labai jau norėjosi kepti duoną. Mokytoja kiekvienam ant šakelės vyniojo tešlos, o mokiniai kepė ant ugnies. Tešla išsipūtė, parudavo kaip bandelė. Maža to - žygio vadovas J.Varkulevičius dar ir šašlykais pavaišino. Šašlykų kepimas suteikė ne tik jėgų, bet ir įkvėpė dvasiškai, nes laukė bemiegė naktis. Buvo labai skani vakarienė ir smagu draugų būryje.

Po šaltos ir bemiegės nakties, siaubingų pasakojimų apie 6 val. ryto visi išėjo į žygį. Pėstute keliavo miško takeliais, o takų susikirtimo vietose vis spėdavo, kur turėtų pasukti, kad ateitų pas partizanų ryšininkę, tremtinę Adą. Galiausiai, pasiekę jos namus, keliautojai puolė krauti malkų. Visi draugiškai dirbo, nes smagu buvo padėti senai močiutei. Tiek, kiek sukrovė malkų per valandą, ji būtų krovusi mažiausiai porą savaičių. Vėliau močiutė pavaišino arbata su medumi ir duona. Galima šiek tiek atsipūsti, nes tai buvo paskutinė žygio "stotelė", o šiltą arbatą su medumi tąkart buvo skanesnė nei bet kada - tai proga sušilti ir pailsėti. Pasisvečiavę patraukė Šaukoto link. Ten ir baigėsi turistinis žygis.

Tikslas pasiektas – olimpinį turizmą studijuojantys išbandė savo jėgas, susipažino su Tytuvėnų regioninio parko gamta, išsiaiškino kaimų nykimo priežastis, pėsčiomis įveikė 25 km., aplankė politinę kalinę ir tremtinę, padėjo jai pavasario ūkio darbuose. O svarbiausia – nugalėjo save, savo silpnumą. Tapo stipresni ir dvasiškai, ir fiziškai.

 

                                                                 E. Mickutė, D. Gvaldaitė, A. Pranytė

 

 

EN
Reklaminis skydelis
FR
Reklaminis skydelis
Elektroninis dienynas
Reklaminis skydelis
Apklausa
AR APTARIATE MOKYMO(SI) REZULTATUS SU TĖVAIS?
 
LAMA BPO
Reklaminis skydelis
Jaunimo linija
Reklaminis skydelis
Erasmus+
Reklaminis skydelis
Nordplus
Reklaminis skydelis
Lankytojai
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien724
mod_vvisit_counterVakar1037
mod_vvisit_counterŠią savaitę4712
mod_vvisit_counterŠį mėnesį16785