Get Adobe Flash player

Nei lyros jau, nei arklo nematyt,

O knygų nesuprasi – daug ar maža ...

Ateis laikai, ne šitie, tai kiti,

Maironiui irgi gal pakels tiražą...

 

S. Geda ,,Maironio mirtis“

Lapkričio 16 dieną Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai visus pakvietė Maironio 150-ąsias gimimo metines paminėti giedant ,,Lietuva brangi". Norite prisiminti, kaip pavyko šis bendruomenės blyksnis arba suprantamiau flashmob? Maironis ta proga pasakytų, kas yra išmintis, jeigu ne ryšių ir jungčių ieškojimas, kas yra poezija, jei ne viso to apibendrinimas melodingai besiliejančiomis giesmėmis. Ar mus dar jaudina žodis TĖVYNĖ bent jau Maironio poezijoje? Ar vieningai giedojome ,,Lietuva brangi“, ar ramiai sėdėjome mokytojų kambary ironiškais šypsniais gaivindami nušalusius tapatybės likučius.

Tautiškam blyksniui nereikėjo visos dienos kaip, pavyzdžiui, kraupiam helovyniškajam vaikų darželiui. Neprireikė netgi visos nakties kaip vyksiančiam-atvyksiančiam neidentifikuotas vertybes skleidžiančiam ir naktinių mokinių triukų turbūt nestigsiančiam lizdeikiškajam cirkui. Lapkričio 16-osios rytą reikėjo tik bendruomenės jausmų ir vienybės žybsnio minint Maironio jubiliejų, tai yra darnaus daugiabalsio Lizdeikos choro, kad Maironis iš dausų būtų galėjęs pasiųsti mums savo tautiškai santūrų šypsnį. Blyksnis buvo, tik ne visuose ...Nebijokime prisipažinti ir kartais be atlygio prisiminti, kad ,,Maironio kūryba esame gavę savo šventraštį – savo Evangeliją ir savo Apokalipsę“(S. Geda „Ežys ir Grigo ratai“). Turbūt ir šiandien nereikėtų bijoti būti lietuviais Lietuvoje ar netgi vengti lietuviškumo. Tiesiog Maironio nereikia matyti vien ant 20 litų banknoto.

Bandymas sugiedoti Maironio ,,Lietuva brangi“ visa bendruomenės jėga, be abejo, neturės didelės išliekamosios vertės, bet pajausti savo tapatumą tokiais atvejais išties svarbu. Belieka konstatuoti, jog nebuvo darnus mūsų choras, nes turbūt nebeliko istorinės atsakomybės, todėl ir iš jaunosios kartos nebeturėtume to tikėtis, nes mokytojų, dar lyg kaskart kibirkščiuojančių tautiškumu, pavyzdys jiems tikrai būtų įkvepiantis. Pasak profesorės V. Daujotytės, žmogus negali būti žmogumi be aukštojo šventumo skliauto. Ir nelaisvos Lietuvos lietuviams reikėjo savotiško maldyno, kurį galima būtų viešai laikyti rankose. Ir to laiko kultūros žmonių pastangomis jis buvo sukurtas, duotas žmonėms kaip Maironio poezija. Tiesa, 2012 metų lapkričio 16 dieną mokiniai laikė rankose lapelius su Maironio eilėraščio tekstu, bet ne visi išdrįso giedoti, nes...(kiekvienas mokytojas turėtų užbaigti sakinį asmeniškai).

Maironis tikrai nėra tik lituanistų nuosavybė. Maironis yra mūsų visų. Atsainumas, abejingumas nepasės tautiškumo daigų mokinių širdyse. Jaunas žmogus ne vien duona ir žaidimais pasotinamas, tuomet jis mutuoja, prarasdamas savo tapatumą. Kažkodėl liūdna konstatuoti Maironio mirtį, nes mirštant poetui, mirštame ir mes. Nejaugi taip sunku nupūsti dulkes nuo savo tapatybės ir, parodant uždegantį pavyzdį mokiniams, darniai sugiedoti ,,Lietuva brangi“ bent jau tuomet, kai Maironis mums nuoširdžiai šypsosi ir tikisi, jog tebesame bent mirksnį lietuviai.

G. Abromikienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

EN
Reklaminis skydelis
FR
Reklaminis skydelis
Elektroninis dienynas
Reklaminis skydelis
Apklausa
AR APTARIATE MOKYMO(SI) REZULTATUS SU TĖVAIS?
 
LAMA BPO
Reklaminis skydelis
Jaunimo linija
Reklaminis skydelis
Lankytojai
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien279
mod_vvisit_counterVakar1835
mod_vvisit_counterŠią savaitę2790
mod_vvisit_counterŠį mėnesį17012