Get Adobe Flash player

Gruodžio 6 dieną 3 D klasės mokiniai praleido Vilniuje – vyko integruota istorijos, literatūros, matematikos , anglų kalbos pamoka.

Pirmiausiai gimnazistai, vadovaujami gidės ekspertės Aldonos Mikulionienės, apžiūrėjo šv.Petro ir Povilo bažnyčią – ryškiausią lietuviškojo baroko paminklą; stengėsi suprasti, kuo gyveno, ką jautė, kas rūpėjo XVII a. – XVIII a. I pusėje gyvenusiems vilniečiams. Buvo įdomu sužinoti, kaip idėjos, moralės normos žmonėms įteigiamos vaizdais, skulptūra.

Vėliau visi keliavo į senamiestį – ten grožėjosi jėzuitų Šv. Kazimiero, karmelitų Šv. Teresės, misionierių Marijos žengimo į dangų bažnyčiomis; iš arti apžiūrėjo keletą baroko stiliaus gyvenamųjų namų. Praktiškai pasirengė pasakoti istorijos pamokai tema „Baroko epochos ypatumai“.

Vaikštinėdami svarbiausiąja sostinės gatve negalėjo aplenkti Literatų gatvelės su jos nedideliais dailės kūrinėliais - menininkų dedikacijomis literatams ant namų sienų.

Papietavę „Artistų“ kavinėje trečiokai skubėjo į Gedimino prospekto 4-ąjį namą – Nacionalinį dramos teatrą. Laukė neseniai skaityto ir aptarto V.Šekspyro „Hamleto“ pastatymas – garsiausio lietuvių teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus interpretacija. Įdomu buvo sekti veiksmą, atpažinti, ką režisierius dramoje kūrybiškai pakeitė. Trys valandos su dviem pertraukom visai neprailgo: kiekviename iš trijų veiksmų įtampa augo, įvykių grandinė nutrūkdavo, kai žiūrovai visai to nesitikėdavo – taip prieita iki tragiško „Hamleto“ finalo.

Išėję iš teatro vaikai dalinosi mintimis, kaip suprato vieną ar kitą E.Nekrošiaus sprendimą, tačiau daug metaforų dar liko neišaiškinta. Smagu, jog kartu po miestą vaikštinėjo, spektaklį žiūrėjo į ekskursiją vykusios trys mamos. Galima planuoti kitą kelionę, pakviesti daugiau tėvelių.

***

Pakaktų rankos pirštų, kad per metus suskaičiuočiau dienas, kada su sūnumi galime atitrūkti nuo kasdienybės ir tiesiog būti kartu. Tokia diena buvo ir gruodžio 6-oji.

Važiuojant autobusu į sostinę knygoje ,,Nesitikėkite atsikratyti knygų“ perskaityta italų filosofo bei rašytojo U. Eco diskusija su prancūzų rašytoju J. C. Carriere prasmingai papildė dienos tikslą- Nekrošiaus spektaklį ,,Hamletas“. U. Eco teigia, kad ,,Hamletas“ nėra šedevras, kad tai netvarkinga tragedija, kurioje nesugebėta darniai sujungti įvairių šaltinių. Galima būtų pritarti, kad ,,Hamletas“ nėra šedevras savo literatūrine kokybe, jis tapo šedevru dėl to, kad nepasiduoda mūsų interpretacijoms. Tiesiog kartais pakanka ištarti beprasmiškus žodžius, kad įsiamžintum...

Praleista žvarboka diena vaikščiojant ir gėrintis barokiniu Vilniaus senamiesčiu bei Katedros aikštėje spindinčia aukščiausia Kalėdų egle Baltijos šalyse, jau Kalėdomis kvepiantys pietūs ,,Artistų“ kavinėje ir pagaliau pilnut pilnutėlė Nacionalinio dramos teatro salė užtvindė laiką šiltomis emocijomis.

Spektaklis prasidėjo. Turbūt kiekvienas suskaičiuotume skirtingai, kiek tragedijoje ištariama beprasmiškų žodžių...Tai tampa visiškai nesvarbu, kai žiūri E. Nekrošiaus ,,Hamletą“ kartu su sūnumi. Tiesa, spektaklyje daug scenų, kurias turbūt skirtingai interpretuoja mama ir sūnus, tai yra skirtingos kartos. Ir tai visai nesvarbu. Andrius Mamontovas, vaidinantis Hamletą, mano kartos dainininkas, kuris sūnui jau atrodo senas. Išties spektaklio premjera vyko 1997, Mamontovui tuomet buvo trisdešimt....Mamontovas turi hamletiškąją charizmą, tiesiog neprofesionalus grynuolis, jau daugiau nei dešimt metų po ledo ir ugnies sietynu kartojantis Būti ar nebūti. Esu tikra, kad sūnui vis tiek gražiau skamba: To Be or not To Be.
Hamletas scenoje pasirodo nutįsusiu megztiniu su per ilgomis rankovėmis, sunkiais storapadžiais batais, pankiška šukuosena ir privalomu auskaru. Toks Mamontovo sceninis įvaizdis, autentiškas ir lengvai atpažįstamas, slepia stiprų kontrasto efektą: ką jis veikia legendiniame Elsinore? Jis tarsi iš kito laikmečio. Tai yra režisieriaus sprendimas: kalbama ne apie karalių ir princą, bet apie tėvą ir sūnų. Spektaklyje taip pat kalbama apie motiną ir sūnų- Hamletą ir Gertrūdą. Čia sūnus turbūt taip pat padarys išvadas...

Išėję iš spektaklio visi bendraklasiai dalinasi įspūdžiais. Priėjusi prie sūnaus (jau Katedros aikštėje) paklausiau, kaip spektaklis. Sūnus pažvelgė į mane spindinčiomis akimis ir vyriškai atsakė: PATIKO. Keista, bet tada suvokiau, kad šis žodis, ištartas sūnaus, nepasiduoda interpretacijai. Ir visa ši diena nereikalauja interpretacijos. Juk tai, kas tikra, turbūt yra vienareikšmiška.

Mama G. A.

Patyčių dėžutė
Reklaminis skydelis
Kuriame Lietuvos ateitį
Reklaminis skydelis
FR
Reklaminis skydelis
Elektroninis dienynas
Reklaminis skydelis
Apklausa
Ką pirmiausia reikėtų daryti, kad gerėtų Tavo mokymosi pasiekimai?
 
LAMA BPO
Reklaminis skydelis
Jaunimo linija
Reklaminis skydelis
Mukis
Reklaminis skydelis
Lankytojai
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien17
mod_vvisit_counterVakar0
mod_vvisit_counterŠią savaitę17
mod_vvisit_counterŠį mėnesį17