Get Adobe Flash player

2013-02-25               

Tikiuosi nesuklysiu sakydama, jog aplink ūžiant bandomajam laikotarpiui keistai jaučiasi tiek abiturientai, tiek mokytojai. Tarsi balansuodami tarp smilkalo ir kamino dūmų. Rodos, stengiamės išlikti tuo švelniu, kvapniu smilkalo dūmeliu, grakščiai plevenančiu ore. Tačiau kartais klystame ir pavirstame sunkiais, sprangiais kamino dūmais, kurie susimaišę su rytine dulksna taip skaudžiai krenta ir galiausiai negrįžtamai atsimuša į žemę.  Toks tas bandomasis laikotarpis – pasiseks arba ne. Ir taip visą gyvenimą bandome...

Tačiau šįkart ne apie tai. Gimnazijoje apsilankė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo  Akto signataras Vytautas Landsbergis ir paliko ganėtinai ryškius lietuviškumo pėdsakus mokyklos koridoriuose. Taip dažnai vaikštome nukabinę nosis, todėl pasistenkime įžvelgti bent menkiausias jų žymes.

Pastarasis mano lietuvių kalbos mokytojos straipsnis netiesiogiai mūsų klausia – ką daryti, kad išgelbėtume lietuviškumą savyje? Gal jis gimsta kartu su mumis, bet kartais taip niekada ir neprabunda? Žinoma, geriausias būdas spręsti problemas – pasitelkti vaizduotę. Pykstame ir burnojame ant Lietuvos dėl beveik visų įmanomų priežasčių. Tačiau joje vis dėlto gyvename ir gebame džiaugtis bei šypsotis. Esant teigiamai būsenai pamirštame, jog džiaugiamės Lietuvoje. Kai užpuola liūdesys, rodos, kliūna viskas ir, žinoma, Tėvynė. Įsivaizduokime save be tautinio tapatumo. Jūs – žmogus be kilmės, be šalies ir tautos šaknų, tarsi žiedas vandens stiklinėje plūduriuojate paviršiuje be jokio tvirto pagrindo. Visi žinome, jog žiedas – laikina tobulybė, taigi, kiek laiko ,,žydėtumėte‘‘? Spėju, jog ne amžinai.

Būti be tautybės siaubingas jausmas. Nežinia iš kur esi atėjęs, kokį visuomenės palikimą turi ar ko gali iš savęs tikėtis. Būtis absoliučioje nežinioje. Pastaruoju metu aplink vien tik girdžiu nuomones, jog Vakaruose gyvenantys tokie atviri, paslaugūs, bendraujantys žmonės, visuomet pasitinkantys tave su šypsena. Na ir kas? Ar dėl to jie geresni? Nemanau, jog rastumėte pakankamai argumentų įrodyti šią tiesą. Kas mums trukdo džiaugtis tuo, kas esame? Taip, lietuviai pasižymi santūrumu, gal net uždarumu. Nemanau, jog tai minusas. Tai bruožas, skiriantis mus nuo kitųvakarietiškų tautų, beje, turintis savo privalumų. Turime nuostabią galimybę spręsti vieni kitus tarsi be galo įdomų uždavinį. Norėdami pasikalbėti su brangiu žmogumi, nepagaminame iš savęs ,,problemų išklotinės‘‘ su užrašu ,,Štai, skaityk‘‘. Leidžiame jam mąstyti ir bandyti perprasti mūsų jausmus bei mintis. Taip gyvenimas mums atskiria draugus nuo tiesiog pažįstamų. Žmogus – subtilumo įsikūnijimas. Perpratę artimo draugo veikimo ,,sistemą‘‘ iš kiekvieno ,,Labas‘‘ ar vien iš žvilgsnio suprantame jo būseną ir jausmus. Ar tai ne dovana? Gyvenimas įgristų iki gyvo kaulo, jei viskas būtų taip lengva ir paprasta, todėl džiaukimės – lengva, nes sunku.

Atsakiau į klausimą ,,ką daryti?‘‘ tik iš dalies. Tačiau dabar norėčiau mokytojų dėmesio. Kokiu būdu mokiniams pažadinti Lietuvą kaip vertybę? Paprasta – kalbėkite ir kalbėkitės. Mokytojas – pagrindinis mūsų pavyzdys. Kartais net neįsivaizduojate, kiek daug mums dovanojate atsitiktiniais savo poelgiais. Mes, mokiniai, norime, nors ir to neparodome, suprasti, kaip žodisLietuva turi tapti viena didžiausių vertybių ir kodėl taip svarbu turėti tautinę tapatybę. Atrodo, visas pasaulis ir dar keli marsiečiai žino apie mano planus studijuoti užsienyje, todėl visiškai suprantu visas skeptiškas nuomones, jog ne man rašyti tokius lietuviškus straipsnius. Atleiskite, netyčia... Tėvynė manyje buvo pažadinta iš veikiausiai gilaus letargo miego. Ji buvo pažadinta per kalbą, jos grožį, asmenybes ir dar daugybę kitų lietuviškų subtilybių. Mums, mokiniams, reikia pavyzdžių, kurie parodytų tautinės tapatybės svarbą. Pavyzdžių, kurie iš visų jėgų nešūkauja, jog yra lietuviai, o parodo tai savo nuomone, elgesiu, galiausiai, darbais. Tų, kurie įkvepia ar pažadina mūsų naujas galimybes ir netgi įprasmina dalykus, kurie, rodos, tokiame amžiuje rūpėti negali.

Šios mintys apie lietuvio pabudimą mokinyje nėra utopija. Mokytojai, lietuviškumo pavyzdžiai, taip pat ne iš svajonių pasaulio, jie šalia mūsų. Apsižvalgykite...

Linkiu lietuviško džiaugsmo kupinos savaitės.

                                                                                                                                 Kristina Šiošytė

EN
Reklaminis skydelis
FR
Reklaminis skydelis
Elektroninis dienynas
Reklaminis skydelis
Apklausa
Ką pirmiausia reikėtų daryti, kad gerėtų Tavo mokymosi pasiekimai?
 
LAMA BPO
Reklaminis skydelis
Jaunimo linija
Reklaminis skydelis
Erasmus+
Reklaminis skydelis
Nordplus
Reklaminis skydelis
Lankytojai
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien315
mod_vvisit_counterVakar1266
mod_vvisit_counterŠią savaitę5333
mod_vvisit_counterŠį mėnesį2966