Get Adobe Flash player

Kai danguje pavasaris, o žemė vis dar alsuoja žiema, esame apdovanojami romantiškai kukliais vakarais. Būtent vieną tokį vakarą gauruotoji mano draugė nusprendė išsitempti mane ilgesniam nei įprastai pasivaikščiojimui. Po neišvengiamo kivirčo dėl ypatingai nekuklaus lojimo galiausiai buvau priversta išlįsti į stebuklingą vakaro šviesą. Nučiuožusios jau nemažą kelio gabalą, gavome galimybę pirmąkart šį pavasarį prisiliesti prie gyvos žemės. Tąkart jaučiausi įprastai šlykštokai, todėl nusprendžiau apsimesti, jog tai nė kiek manęs nenustebino. Tačiau žemė (labiau panaši į purvą) buvo nepaprastai minkšta, todėl visas snobiškumas pranyko akimirksniu. Trypėme ir minkėme šviežią purvą kaip pasiutusios, kol į galvą šovė sena kaip pasaulis mintis, jog visi esame drėbti iš to paties molio. Vėjas nenumaldomai pustė vakarą nakties link, todėl teko vėl žengti ant ledo. Grįžusi slogi nuotaika pradėjo prieštarauti prieš tai buvusioms mintims... Kad ir kokia Jėga mus sukūrė, akivaizdžiai turėjo ribotus išteklius. Veikiausiai siekiant sutaupyti, į kai kurių žmonių molį buvo įmaišyta smėlio, žvyro, kartais net stambios aštrios skaldos. Būtent tokie žemės gyventojai trukdo sklandžiai veikti kiekvieno iš mūsų paprastai sudėtingam ,,Viskas bus gerai‘‘ mechanizmui.

Žinoma, kaltinti aplinkinius dėl tam tikrų problemų yra kvaila, tačiau kartais taip įgrysta visą košę srėbti pačiam, jog belieka tik atsiduoti prigimtiniam potraukiui ieškoti kaltų. Kiekvienas iš mūsų gimėme arba beviltiškoje situacijoje įgijome ,,Viskas bus gerai‘‘ mechanizmą, kurį suka daugybė dantračių: šeima, draugai, aplinka ir begalė kitų gyvenimo aspektų. Kadangi esame moliniai, būtent mūsų dantračiai dažnai privelia problemų. Viskas, rodos, sukasi idealiai, tačiau staiga vieno iš jų dalis ima ir nuskyla... Deja, negrįžtamai. Žinoma, turime nuostabų mechaniką – laiką, tačiau problema ta, jog jis brangiai plešia už savo paslaugas ir yra beprotiškai tingus.

,,Vieną kartą užges visos gyvos saulės ir suliepsnos visos perdegusios lemputės, visi realūs daiktai ir visos išsvajotos pasakos susijungs juodame rutulyje‘‘, – novelėje ,,Žingsniai ir laiptai‘‘ teigia Antanas Škėma. Žemiška kalba tariant, rytojus gali ir neišaušti. Laikas vieną kartą gali sustoti ar nutraukti savo, rodos, nesibaigiančią giją. Kas tuomet pataisys mūsų ,,Viskas bus gerai‘‘ mechanizmus? Apskritai, kam jie reikalingi, jei netyčia to ,,bus‘‘ gali ir neBŪTI. Žinoma, nebūtina nagrinėti šios neišauštančios dienos utopijos, kai savo mechanizmus užprogramavome ateities laikui. Deja, kartais tai labai panašu į Voltero filosofinės apysakos ,,Kandidas arba Optimizmas‘‘ veikėją Panglosą. Kartas, nepakartas, žudytas, nenužudytas filosofas Panglosas tarsi papūga kartoja, jog visa, kas vyksta, išeis į gera. Tik niekada neatsako į kiekvieno mūsų galvoje slypintį klausimą ,,kada?‘‘. Galbūt utopija ne tai, jog ,,viskas bus gerai‘‘, o mūsų įsitikinimas šio teiginio pastovumu. Žinoma, viskas bus gerai ir tai tikrai įvyks, tačiau galutinai neįsisąmoniname, jog truks ne amžinai. Jei šis ,,gėrio‘‘ jausmas nepalieka bent trumpam, siūlyčiau kreiptis į atitinkamas įstaigas...

Tęsiant mechanizmo detalių ir jų ypatybių analizavimą, vertėtų paminėti, jog molis yra ganėtinai nuostabi medžiaga, tačiau turi vieną trūkumą – greitai džiūsta. Bet koks mechanizmas, kurio pagrindinės dalys yra dantračiai, turi visuomet būti pakankamai gerai suteptas, kad užtikrintų sklandų ir lengvą veikimą. Štai čia ir prasideda mūsų, molinių, bėdos... Nors pasaulyje kartais atsiranda žmonių, kurie vis dėlto nėra drėbti iš molio. Jų ,,Viskas bus gerai‘‘ mechanizmas iš metalo, vadinasi, yra nekintantis ir be galo tvirtas. Tobulybė įmanoma tik gamtoje, todėl šie žmonės susitinka su kita problema – rūdimis. Laikas jiems tik kenkia, nes kas kartą suvilgytas, pavyzdžiui, ašaromis, šis mechanizmas vis sunkiau ir sunkiau suksis, kol vieną dieną sustos ir subyrės į vienatvės šipulius. Vadinasi, griaunamos ir iš naujo statomos vertybės skaudžiai atsiliepia, tačiau jau geriau nuskelti arba visai sudaužyti molio dantratį, laukiant tinginio laiko, negu įsikibti ir nepaleisti nekintančios ir dėl to šaltos it metalas vertybės.

Įprastai paprieštaravusi sau, norėčiau pasiūlyti molinių ,,Viskas bus gerai“ mechanizmų turėtojams tinkamą priemonę jų sutepimui. Manau, jog tai gali būti tik viltis, tikėjimas ir pasitikėjimas. Viltis, jog rytojus išaus nuostabiai įprastas. Tikėjimas savo ir kitomis Jėgomis. Pasitikėjimas aplinka ir žmonėmis, sukančiais pagrindinius dantračius, kurie sugeba įtikinti, jog viskas bus gerai. Šių trijų elementų mišinys geriausiai užtikrina sklandų mechanizmo veikimą, kai yra pateikiamas nuoširdžių žodžių, šypsenos ar ašarų konsistencija... Todėl įvertinkime kasdieninę neįkainojamą dovaną – rytojų.

Kristina Šiošytė

EN
Reklaminis skydelis
FR
Reklaminis skydelis
Elektroninis dienynas
Reklaminis skydelis
Apklausa
Ką pirmiausia reikėtų daryti, kad gerėtų Tavo mokymosi pasiekimai?
 
LAMA BPO
Reklaminis skydelis
Jaunimo linija
Reklaminis skydelis
Erasmus+
Reklaminis skydelis
Nordplus
Reklaminis skydelis
Lankytojai
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien437
mod_vvisit_counterVakar1266
mod_vvisit_counterŠią savaitę5455
mod_vvisit_counterŠį mėnesį3088