Lietuvių poetė S. Nėris kažkada rašė:

Ruduo. Paryžiuj šlapia.

Bulvaruose šviesu.

Grupelė Lizdeikos gimnazijos mokytojų nutarė įsitikinti, ar tai tiesa. Visų džiaugsmui Paryžius pasitiko rudeniškomis spalvomis, šviečiančia saule ir tik keliais paptelėjusiais lietaus lašais.

 Per keturias praleistas dienas šiame mieste – muziejuje pamatyta be galo daug. Raudonaisiais autobusais apvažiuotos žymiosios Paryžiaus vietos, stebėta, kaip paryžiečiai murkdosi automobilių spūstyse Eliziejaus laukuose.

Jei dalis keliautojų jau buvo anksčiau žavėjęsi Notre – Dame katedra, tai pirmąkart išvydę  Sainte – Chapelle didžiulius  vitražus, kurių 70% išlikę iš 12a., negalėjo atitraukti akių nuo saulės spindulių žaismo juose. Žinoma, nedovanotina būtų, jei Luvre neišvystum žaviosios Mona Lizos šypsenos ar nenusilenktum   Napoleonui prie jo karsto. Pakeliui aplankytas ir prancūzų karo muziejus. Virš Panteono durų užrašas ,,Didiems žmonėms tėvynės pagarba“ rodo prancūzų požiūrį į savo tautos žymius žmones. Atidavę pagarbą palaidotiems Panteone, dar pusdienį vaikščiojome po mirusiųjų miestą – Pere Lachaise kapines.

Pasirodo, jog naktinis Paryžius, žvelgiant iš Eifelio bokšto, daug gražesnis nei dieną. Pasikėlę į Triumfo arkos viršų įsitikinome, jog ne veltui ši aikštė vadinama Žvaigždės vardu, nes gatvių žibintai ir automobilių šviesos sukuria kaip tik tokį įspūdį, kad stovi žvaigždės pačiame viduryje. Naujasis rajonas – Defansas, suspindo reklamų įvairiomis spalvomis, sukosi galva nuo pastatų aukštybės.

Žavintis Versalio rūmais ir jų muzikiniais fontanais, prabėgo visa diena. Tiek pat užtrukome ir menininkų apsuptyje – Monmartre. Vieni gurkšnodami kavą kavinukėje stebėjo dailininkų darbą, kiti neatitraukė akių nuo jau nutapytų paveikslų, dar kiti įsigeidė parsivežti į namus čia pat nutapytą jų portretą ar šaržą. Molenružo  papėdėje užgimė idėja, pavasarį gimnazijoje pabandyti atkurti šios Paryžiaus erdvės dvasią.

Ši kelionė – puiki galimybė pažinti Paryžių iš arčiau. Apžiūrėta ne tik daugybė turistų lankomų vietų, bet pasiderėta garsiajame Blusų turguje, pasivaikščiota miestiečių vaisių ir daržovių turguje, išvažinėtos beveik visos metro linijos. Daug pamatyta, bet dar daug liko  ir neaplankyta, tad skrendant atgal kirbėjo mintis: ,,Iki pasimatymo, Paryžiau!“

Gintauta Dauneckytė