Get Adobe Flash player

Ištrauka iš 3A klasės mokinės Akvilės Margytės darbo ,,Atrasti savąjį kelią“  Jaunųjų filologų konkursui  


Jau vienuolika metų mokausi Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje. Čia, mokykloje, prieš keletą metų ir susipažinau su trečiąja mano pokalbio dalyve Virginija Čepulyte, kuri, atrodo, taip neseniai lakstė gimnazijos koridoriais pasipuošusi fotoaparatu. Ir dabar, praėjus keliems metams, Virginija išliko tokia pat nuoširdi, visada besišypsanti ir skubanti į pagalbą kiekvienam. Puikiai prisimenu pirmąją jos darbų parodą gimnazijoje  2009-iais metais. Nors ta parodėlė buvo tokia paprasta, net be pavadinimo, bet ji atskleidė, kad  autorė geba pamatyti net pačią menkiausią smulkmeną ir ją įamžinti nuotraukoje. Bet tas įamžinimas ne bet koks. Jos nuotraukose  įžvelgiau tyro jausmo lašą, kuris praskaidrina dieną ilgam. Jos darbai tarsi  suteikė viltį, kad svajonės ir norai pildosi. Tik reikia tikėti savimi ir, aišku, daug dirbti.

 Labas, Virginija. Ačiū Tau, kad sutikai atsakyti į keletą klausimų. Kaip turėčiau pristatyti tave savo skaitytojams? Kaip tu pati prisistatai?

Sveika, visada malonu padėti kitiems ir tikrai nėra sunku atsakyti į klausimus, kurie mane džiugina.  Esu Virginija. Pradedanti fotografė. Fotografuoju nuo 2007 metų. Rimta fotografija susidomėjau besimokydama Lizdeikos gimnazijoje, ten dar 4-oje klasėje surengiau  pirmąją savo darbų parodą, tada ir susidomėjau  galimybe studijuoti fotografiją.Žinai, lankydama dailės mokyklą ir ją pabaigusi, sau prisiekinėjau, kad niekada nestudijuosiu ar nesusiesiu savo gyvenimo su menu. Dabar šie prisiminimai sukelia šypseną, nes viskas pasikeitė, kai 11-oje klasėje nuvykau į studijų mugę ir ten sužinojau apie Dizaino kolegiją. Tai ,,užkabino" ir įsitvėriau  minties, kad noriu studijuoti fotografiją.  Man pavyko,  įstojau į Vilniaus dizaino kolegiją, dar ir  dabar negaliu patikėti, kad man pavyko įstoti ten, kur tikrai norėjau ir siekiau. Paskaitos suteikė daugybę žinių, atsivėrė naujos durys, naujos žinios ir atradimai. Man, tokiai ,,žaliukei", studijos davė labai daug. Šiuo metu  esu įgyvendinusi keletą mažų svajonių: organizuotos keturios mano fotografijos darbų parodos. Esu užsibrėžusi tikslą surengti dar bent kelias parodas, nes idėjų turiu nemažai, tik joms įgyvendinti, kaip visada būna,  reikia laiko. Nemėgstu stovėti vietoje ir nieko neveikti, o fotografija suteikia tokais galimybes- judėti pirmyn.

Kokie pasaulio ir lietuvių fotografai Tave žavi, įkvepia, moko? O koks tavo darbo stilius fotografuojant?

 Didžiausią įspūdį man yra padarę prancūzųdailininkoir ,,lemiamo momento“ fotografo  Henri Cartier-Bresson'o darbai. Ypač žavi jo nuotraukos, kuriose atskleidžiamas natūralistinės  miesto gyvenimo akimirkos. Dar 1957 metais H. Cartier-Bresson yra pasakęs, kad „fotografija ne tokia kaip tapyba. Yra kuriama sekundės dalim, kai tu fotografuoji. Tavo akis privalo matyti kompoziciją ar išraišką, kurią pats gyvenimas tau siūlo, ir turi intuityviai jausti, kada nuspausti kameros užraktą. Tai yra momentas, kada fotografas yra kūrybiškas. Oop! Akimirka! Jeigu ja praleidai, ji dingo amžiams.“ Kokios teisingos mintys. Lietuvių fotografų yra nemažai, išskirti geriausius ir labiausiai įkvepiančius sunku, nes kiekvienas iš jų turi skirtingų dalykų, kurie man patinka. Iš savo kraštiečių fotografų - tai būtų Dėdė Rimantas (Rimantas Petrikas). O savojo stiliaus vis dar ieškau. Kai kas jo ieško visą gyvenimą, tad laiko dar turiu daug, nes manasis kelias tik prasideda.

Didžiausias ir reikšmingiausias tavo kūrybinis pasiekimas?

2013 metais buvau išrinkta renginio  „BOMBA“  „Metų kūrybiška siela.“  Šis apdovanojimas buvo pats netikėčiausias dalykas mano gyvenime, net nesitikėjau jo laimėti, teisingiau, net nežinojau, kad buvau nominuota. Tai buvo pati geriausia naujiena, o ir vasara prasidėjo nuostabiai!Tikiuosi, kad visi reikšmingi pasiekimai dar manęs laukia ateity.

Raudonos žemuogės, mėlyna jūra, geltona saulė, juodos ir baltos žiemos peizažas. Rudos berniuko akys ir raudonas rožės žiedas. Kaip kuriamas Tavasis spalvotojo pasaulio paveikslas? Kokios spalvos jame dominuoja? Ar jos išvis svarbios?

Svarbiausia šviesa, be saulės ar minimalaus šviesos spindulėlio sunku kurti, gal todėl saulėtą dieną jaučiuosi gyvesnė, kūrybiškesnė nei apniukusią. Bet tokiomis dienomis galima puikiai pasinerti į apmąstymus, gilintis į gyvenimą ir atrasti tai, ko galbūt nepamatei anksčiau, įžvelgti naujas temas, atrasti naujas idėjas, sukurti kitas spalvas. Dominuojančios spalvos, hm, priklauso nuo nuotaikos, kartais labai spalvingos, kartais tiesiog juodai baltos. Pasaulis turi būti įvairus...

 Sakoma, kad akys - žmogaus veidrodis. Ar tiesa? Ar svarbios žmogaus akys nuotraukose?

Visada sakiau ir sakysiu, kad akys sielos veidrodis, jos atspindi arba slepia tai, kas slepiasi žmogaus viduje. Nuotraukose dažniausiai yra svarbios akys. Priklauso nuo to, kas norima pasakyti nuotrauka, kokio žanro ji bus bei kam būtent skirta.

Psichoterapeutė Virginija Satir teigia, kad žmonės tarsi karuselės, kurių veidai nuolat keičiasi. Kaip Tau atrodo, kurį savo veidą žmogus rodo išoriniam pasauliui? Ar fotografija pagauna tą veido išraišką?

 Visi yra skirtingi, bet kartu ir panašūs. Pastebėjau, kad mano fotografuojami žmonės kartas nuo karto supanašėja, atrandu panašių bruožų, pozų, mimikų, bet kaip asmenybės jie visiškai skirtingi. Taip gimė mano fotografijų paroda ,,Gyvenimas yra gražus“. Žmogus, manau, dažniausiai rodo ne savo tikrąjį veidą, ne tokį, koks jis yra, žmogus slepiasi po tam tikromis kaukėmis, kurių gali būti daug. Bet visą laiką negali slėptis už jų, fotografija - puikus būdas pagauti netikėtai tą nuotaiką, tą veidą, tą išraišką ar pasikeitimą, sugrįžimą į tikrąjį aš. Bet reikia išlaukti reikiamo momento.

1810-aisiais metais vokiečių poetas Johanas Volfgangas Gėtė išspausdino veikalą ,,Spalvų teorija", kuriame jis aiškina spalvų prigimtį, funkcijas. Nors rimtai nevertinamas mokslininkų, šis veikalas padarė didelę įtaką filosofams ir medikams. Be kitų dalykų, Gėtė tyrinėjo spalvų poveikį nuotaikai ir emocijoms. O kokį poveikį daro žmonėms Tavo nuotraukose slypinčios spalvos, formos?

Kokį poveikį? Tiksliai atsakyti negaliu, reiktų klausti jų pačių, kokį poveikį jiems sukelia mano nuotraukos, bet artimiausi fanai visada žavisi nuotraukomis, užfiksuotomis akimirkomis, emocijomis ir ne tik. Su ne daugeliu teko kalbėti apie spalvas, formas ar dar detaliau nagrinėti vienokias ar kitokias fotografijas.

 Kaip gimsta idėjos Tavo fotosesijoms?Ar turi įsimintiniausią fotosesiją? Jos idealas?

Dažniausiai idėjos fotosesijoms gimsta perskaičius kokią nors knygą, pažiūrėjus įdomesnį video klipą ar tiesiog praėjus gatve ir pamačius nuostabią vietelę, tiesiog pamačius įdomų žmogų, kuris turi kažką išskirtinio. Mėgstu fotografuoti gamtą, todėl dvi mano parodos ir buvo apie tai: ,,Gamta“, ,,Gyvūnai“. Gaila, ne visada visas idėjas pavyksta įgyvendinti būtent taip,  kaip noriu, bet jos kaupiasi ir vieną dieną bus tikrai įgyvendintos.   Sunku būtų pasakyti,  kuri fotosesija buvo įsimintiniausia, jų būta nemažai, bet turbūt dar nebuvo tos, kurios metu būtų įvykę kažkas tokio nepaprasto, kad ją iškart prisiminčiau. O idealas - kad viskas vyktų pagal planą, pagal sugalvotą idėją, temą.

 Ką fotografuoti sunkiausia, lengviausia, smagiausia ar įdomiausia? Kas fotografijoje tau atrodo banalu?

Hmm, sunkiausia, daug ką. Kiekvienoje situacijoje tenka susidurti su vienokiais ar kitokiais sunkumais, be to, dar ne viską teko pabandyti fotografuoti, tad, kas sunkiausia, nėra taip lengva pasakyti. Bet reklaminė -daiktų fotografija (studijų metu teko susidurti su tokiomis užduotimis) viena sudėtingiausių, bent jau šiuo metu man ji nėra lengva. Lengvų dalykų taip pat nėra, nors renginius fotografuoti visad būna lengva, bent jau jų didžiąją daugumą. O smagiausia ir įdomiausia -futbolo varžybas ir baletą. Tai dvi mano aistros, kurios tiesiog traukte traukia. Su banalybe reikia elgtis apdairiai, nes kartais banalybėje galima įžvelgti savitą grožį, tik reikia jį mokėti pateikti.

 Ką Tau asmeniškai, kaip asmenybei, davė ir duoda menas/fotografija? Kokį patarimą duotum pas tave atėjusiam žmogui, kuris nori išmokti fotografuoti?

Fotografija parodė, kad pasaulis yra daug gražesnis nei man atrodė anksčiau.  Kiekvienam atėjusiam fotografuoti duočiau po atskirą patarimą, nes kiekvienam reikia kažko skirtingo.

 Ar galėtum save vadinti fotografijos fanatike?

 Jei tik kalba pasisuka apie fotografiją - tai sustojimo nebus. Tad, taip, manau, kad  esu fanatikė, bet tik gerąja prasme.

 Ar yra dar ko norėtumei išmokti?

 Norėčiau patobulinti filmavimo ir montavimo įgūdžius bei įvaldyti visiškai photoshop galimybes.

Ačiū už nuoširdžius atsakymus ir linksmą pokalbį. Iki kito susitikimo.

 

Taigi, pokalbis su mūsų gimnazijos buvusia mokine Virginija dar kartė įrodė, jog gera dirbti darbą, kuris tau padeda atsiskleisti kaip asmenybei. Patys geriausi dalykai ateina netikėtai ir kiekvienas galime ir turime siekti užsibrėžtų tikslų. Gyvenime svarbiausia kovoti, o  ne sėdėti stebėtojo kėdėje. Šiandien, kai parašiau  Virginijai žinutę, ji atsakė man, kad negali kalbėti, nes sėdi Albert Pecėj paskaitoje apie kūrybiškumo ugdymą fotografijose. Dar šiek tiek  palauksiu ir pabandysiu vėl. 

EN
Reklaminis skydelis
FR
Reklaminis skydelis
Elektroninis dienynas
Reklaminis skydelis
Apklausa
Ką pirmiausia reikėtų daryti, kad gerėtų Tavo mokymosi pasiekimai?
 
LAMA BPO
Reklaminis skydelis
Jaunimo linija
Reklaminis skydelis
Erasmus+
Reklaminis skydelis
Nordplus
Reklaminis skydelis
Lankytojai
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien282
mod_vvisit_counterVakar1266
mod_vvisit_counterŠią savaitę5300
mod_vvisit_counterŠį mėnesį2933