Kas gi tos biologinės invazijos? Kodėl tuo reikia rūpintis ir net seminarus vesti šia tema? Tokie klausimai, likus savaitei iki seminaro, buvo užduodami biologijos mokytojoms. Kovo 5 dieną gausiai susirinkusius mokinius ir mokytojus su projektu ,,Vieningas priešinimasis biologinėms invazijoms siekiant tvaraus žemės ūkio ir gamtos išteklių valdymo“ supažindino Šiaulių universiteto profesorė dr. Ingrida Šaulienė ir Šiaulių universiteto lektorė dr. Laura Šukienė. Projektą vykdo Šiaulių universitetas, projekto partneris – Daugpilio universitetas.

Dr. Laura Šukienė susirinkusiems paaiškino, kad  biologinių invazijų tyrimai – sparčiai besivystantis mokslas. Žemynams atsiskyrus, juose susiformavo savita fauna ir flora, tačiau prieš tūkstantį metų prasidėjo žmogaus veiklos sukeltas globalus biologinių rūšių ,,maišymasis“. Tūkstančiai rūšių, kurios dabar laikomos ,,natūraliai kosmopolitinėmis”, yra ankstyvieji introducentai (žmogaus perkeltos rūšys). Lektorė pateikė daug biologinių invazijų pavyzdžių: priminė laukinių triušių, introdukuotų 1788 m. Australijoje, sukeltą ekologinę problemą, agresyvių afrikinių bičių, išstumiančių kitus augalų apdulkintojus, plitimą Amerikos žemyne ir kt.

Lektorė akcentavo, kad augalų ir gyvūnų rūšys, patekusios į naujas, joms neįprastas gamtos buveines, gali nustelbti vietinę augaliją arba gyvūniją ir pakenkti aplinkai, žmonių sveikatai, žuvininkystei, žemės ūkiui, maisto produktų gamybai. Invazinėms rūšims kontroliuoti ir jų daromai žalai atitaisyti patiriama daug išlaidų.

Profesorė dr. Ingrida Šaulienė pristatė Lietuvoje augančius invazinius augalus ir gyvenančius invazinius gyvūnus. Anot profesorės, invaziniai augalai stelbia vietinius augalus, gyvūnai konkuruoja su vietinėmis rūšimis. Tai kelia grėsmę Lietuvos gamtos biologinei įvairovei, žmonių sveikatai. Invazinių rūšių keliamą pavojų būtina nustatyti kuo anksčiau, nes daug lengviau ir pigiau yra užkirsti kelią rūšims plisti, kol jos dar nėra įsigalėjusios naujoje vietoje. Profesorė akcentavo, kad būtina pažinti invazinius organizmus, ragino mokinius domėtis jais, stebėti ir tirti, iš kelionių nevežti patikusio augalo ar gyvūno, naikinti pavojingus svetimžemius organizmus savo valdose.

Lektorės atsakė į mokinių ir mokytojų klausimus, pasidžiaugė gimnazijos mokinių žingeidumu.

                                                                                                 Biologijos mokytoja Asta Šmukštienė