Gimnazijoje dažnai apsilanko svečių – kartais net iš labai egzotiškų bei tolimų mūsų pasaulio kraštų. Svečiavosi studentai iš Brazilijos, Argentinos, Turkijos. O studentui iš Japonijos Jungo Tsuchiya Lizdeikos gimnazijoje taip patiko, kad jis čia apsilankė net tris kartus.

Jungo Tsuchiya Šiaulių universitete studijuoja geografiją pagal studentų mainų programą. Birželio mėnesį jo viešnagė Lietuvoje baigiasi.

Jungo nori išmokti lietuvių kalbos

Pirmą kartą pas lizdeikiečius su kitais užsieniečiais studentais apsilankęs Jungo visus linksmino kalbomis apie neįprastas specialybes Japonijoje. Viena jų – įstūmėjai į traukinį. Pasak Jungo, kadangi daugelis japonų į darbą vykstą traukiniais, ryte labai didelė problema į juos įlipti – traukiniai būna sausakimši. Čia japonams į pagalbą ateina įstūmėjai – jie žmones tiesiog sustumia į traukinius, kad durys galėtų užsidaryti.

Viešnagės metu Jungo labai susidraugavo su trečioku gimnazistu Faustu Norvaiša, taip pat su japonų kultūra bei kalba besidominčiomis Viktorija Sorokina ir Giedre Nagumanova.

Svečias iš Japonijos šiek tiek pramoko lietuviškai, tačiau vis dėlto bendrauti su gimnazistais jam paprasčiau angliškai. „Jūsų labai sunki kalba“,- lietuviškai skundėsi Jungo. Kad ir sunki ta lietuvių kalba, vaikinas ją nori išmokti geriau – Lizdeikos gimnazijos bibliotekininkė Valia Kondrotenko padovanojo Jungo lietuviškų vaikiškų knygelių bei lietuvių kalbos vadovėlį – galbūt kitos viešnagės Lietuvoje metu svečias iš tolimosios  Japonijos lietuviškai kalbės sklandžiai.

Suši – greituoju būdu

Trečią kartą viešėdamas pas lizdeikiečius Jungo mokė juos gaminti suši „greituoju būdu“ – kaip jie gamina šį patiekalą namuose. Pirmiausia svečias su bičiuliu lizdeikiečiu Faustu apsilankė Radviliškio „Maximoje“ ir nusipirko reikalingų produktų. Nuostabą sukėlė pirkinių sąrašas, surašytas ... japoniškais hieroglifais. Na, kas mums neįprasta, Jungo tai savaime suprantama – juk jis japonas.

Svečias kartu su gimnazistais virė japonišką arbatą, sriubą, ryžius. Įdomu buvo sužinoti, kad japonai virdami ryžius jų nemaišo, o kad kruopos jau išvirę, nustato iš virimo laiko ir, kaip jie sako, „puodo būsenos“. Išvirus ryžiams bei supjausčius avokadus, agurkus, lašišą, aštuonkojus, krabų lazdeles prasidėjo suši gaminimo procesas. „Tokių suši, kokius jūs įpratę valgyti kavinėse, mes namuose negaminame. Mes imame dumblio lapą, ant jo dedame ryžius, lašišą, avokadą, agurką, saldų omletą ar dar ką nors, susukame visa tai kaip ledų ragelį, mirkome į sojų padažą bei vasabį ir valgome“,- suši gaminimo paslaptimis dalinosi  Jungo Tsuchiya.
Lizdeikiečiams taip pat patiko toks greitas ir paprastas suši gaminimo būdas, tik krienai  vasabi daug kam išspaudė ašarą.

Prieš kelionę į namus trečiokai planuoja Jungo Tsuchiya pasikviesti į Paskutiniojo skambučio šventę, kad jis geriau susipažintų su lietuviškos mokyklos tradicijomis.

Aukė Jasilionienė