Jaunas žmogus turi ugdytis vidinį poreikį aktyviai veikti, gebėti analizuoti kultūrinę, etninę, politinę, socialinę įvairovę. Todėl aktualu, kad ugdymas būtų įdomus, skatintų mokinius geriau pažinti juos supančią aplinką, įgytas žinias ir įgūdžius leistų sėkmingai pritaikyti praktikoje ar sprendžiant kasdieninio gyvenimo problemas.

Lizdeikos gimnazijos 3-4 klasių mokinių grupė, vadovaujama matematikos mokytojos metodininkės Sonatos Vaitiekūnės bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos ekspertės Ritos Šimkuvienės, rugsėjo 21 d. vedė integruotą pamoką „Praeities ir dabarties sąsajos“ kitoje erdvėje - su mokiniais išvyko į Krekenavos regioninį parką ir J. Tumo-Vaižganto bei Knygnešystės muziejų.

Krekenavoje mokinių laukė unikali pažintis su parko simboliu stumbru. Apie šių miško galiūnų gyvenimo ypatumus viename iš ekranų jie stebėjo video filmą, siedami skaitytą M. Husoviano kūrinį ,,Giesmė apie stumbrą“ su dabartimi.

Ekspozicijoje, primenančioje tekantį upelį, panaudoti būdingi gamtos garsai, stiklo pertvaroje įkomponuoti parke surinkti augalai, užtvankų statybos matematiniai skaičiavimai bei skambančios Maironio eilės apie susimąsčiusį Nevėžį žadino mokinių vaizduotę, o animaciniuose siužetuose vaizdžiai parodomos ekologinės problemos skatino tausoti aplinką. Mokiniai aktyviai domėjosi pristatoma medžiaga, patys dalyvavo veikloje, suvokdami, kad gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes reikia saugoti, tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Po edukacinės veiklos mokiniai pasikėlė į 25 metrų aukštyje esančią apžvalgos bokšto aikštelę pasigrožėti Krekenavos regioninio parko panorama, pasivaikščiojo Nevėžio pakrante.

Kita integruotos pamokos dalis vyko Ustronės vienkiemyje, kur yra išlikęs unikalios konstrukcijos XIX a. pabaigos svirnas, o jame įkurtas  J. Tumo-Vaižganto ir Knygnešystė muziejus- vienintelis toks pasaulyje.

Tik įžengus į sodybos teritoriją, pasigirdo armonikos melodija – taip muziejininkas A. Daukša pasitinka lankytojus. Sugūžėję į svirno vidų, mokiniai pasiruošė pamokai. Frontali apklausa parodė, kad kai ką  dar reikia pakartoti arba išmokti, tad pamoka netruko prabėgti. Jos metu paaiškėjo, kad muziejaus ekspozicija įkurta 1987 m. Svirnas susijęs ir su rašytojo, švietėjo J. Tumo-Vaižganto gyvenimu ir veikla, kai 1902–1905 m. jis klebonavo Vadaktėliuose, Panevėžio rajone. Spaudos draudimo laikais, svirno šeimininkui P. Vidugiriui sutikus, knygnešys K. Ūdra tarp rūsio lubų ir pirmojo aukšto grindų slėpė draudžiamą spaudą. Dabar svirno pirmame aukšte – knygnešių portretų galerija, kampe stovi  išlikęs J. Tumo-Vaižganto krėslas, o antrame aukšte  rašytojas mėgo ilsėtis ir kurti.

Pamokos prabėgo greitai, kaip sakė mokiniai, įdomiau nei mokyklos suole, net genių kalvę - medį, kuriame geniai lukštena kankorėžius – Ustronėje aptiko. Tad pilni įspūdžių visi skubėjome namo, juk dar laukia veiklos netradicinėje aplinkoje aptarimas ir apibendrinimas.

Netradicinis ugdymas parodė, jog mokinių netikėjimas, kad gali užčiuopti matematines tiesas, lietuvių kalbos sąsajas su kitais mokomaisiais dalykais ir supančia aplinka, priverčia juos tiesiog kalti pagrindinius principus ir tik juos atkartoti per pamokas, o ugdymas kitoje aplinkoje sužadina norą mąstyti, ieškoti kitokių sprendimų, sąsajų ir savito mokymosi kelio.

Lietuvių kalbos mokytoja Rita Šimkuvienė