Spalio 2-oji diena mokykloje – Savivaldos diena. Gimnazijos abiturientai noriai sėmėsi mokytojo profesijos patirties: apimti džiaugsmingo jaudulio ir atsakomybės išskubėjo į klases, kur jų nekantraudami laukė mokiniai. Mokytojai šią dieną buvo pakviesti praleisti ne mokykloje: abiturientai ir jų auklėtojai jiems padovanojo kelionę į Anykščių kraštą, kur, jau spėję šiek tiek pavargti po rugsėjo darbų maratono, visi galėjo pasisemti dvasinės atgaivos.

Pirmoji atgaivos stotelė – medžių lajų takas Anykščių šilelyje. Vaiskų rudens rytą gimnazijos mokytojai vaikštinėdami šiuo taku, kylančiu nuo žemės iki 21 metro ties medžių laja ir medžių viršūnėmis vingiuojančiu 300 metrų bei vedančiu į 35 metrų aukščio bokštą, žvalgėsi po rudenėjantį A. Baranausko apdainuotąjį Anykščių šilelį, grožėjosi  Šventosios  upės vingiais.                                                                                                           

Įdienojus mokytojai pasiekė Niūronis ir čia įsikūrusį unikalų Arklio muziejų.  Autentiškoje aplinkoje buvo galima supažinti su įvairiausiomis Lietuvos arklininkystės istoriją atspindinčiomis ekspozicijomis, eksponuojamomis kalvystės, audimo, račdirbystės ir kitomis tradicinių amatų kolekcijomis, pasivaikščioti po XIX a. pab. Aukštaičio sodybas, o šalia muziejaus įsikūrusioje lietuviškų patiekalų užeigoje ,,Pasagėlė“ neskubant papietauti, pabendrauti, sušilti paragavus senas gaminimo tradicijas turinčio Anykščių vyno.

Keliaujančiųjų popietė taip pat buvo turininga: turėta progos lankytis  Burbiškio dvare, esančiame netoli Rubikių ežero. Tai stilingi rūmai – XIX a. architektūros paminklas, neoklasicizmo epochos perlas, užburiantis subtilumu ir elegancija. Burbiškio dvaro ansamblis restauruotas pagal 1853 m. projektą. Atkurti autentiški lubų ir sienų tapybos darbai, originalios rudojo uosio durys, parketas, išlikę vertingi dekoruoti  židiniai. Ypatinga interjero puošmena – autentiškos XIX a. krosnys, apmūrytos baltos glazūros plokštėmis. Yra kambarys, kuriame išsaugota ir vėlesnė dvaro istorija. Pokario laikotarpiu ir sovietmečiu čia veikė mokykla. Autentiškai išsaugotoje klasėje mokytojai turėjo progos susirangyti į senus suolus ir nors trumpam pasijusti mokiniais. Pasivaikščioję po vakaro miglų gaubiamą dvaro parką, mokytojai tęsė kelionę.

Paskutinis atgaivos ruožas – galutinė Aukštaitijos siaurojo geležinkelio stotelė Rubikiai. Vėjuotą vakarą ištvermingiausieji kėlėsi į 15 metrų aukščio Rubikių apžvalgos bokštą, esantį prie Rubikių ežero. Grožėjosi nuo apžvalgos bokšto atsiveriančiu rudenišku Anykščių kraštovaizdžiu – Rubikių ežerų panorama, Bijeikių piliakalniu.

Jau tradicija tapusi Savivaldos diena – savotiška terapija, kai mokytojai gali atgauti jėgas grožėdamiesi rudenėjančia Lietuvos gamta, neskubėdami  pabendrauti su kolegomis, o abiturientai nors trumpam įsijausti į mokytojo vaidmenį ir galbūt taip atrasti tikrąjį savo pašaukimą.

                                                                 Lietuvių kalbos mokytoja G. Abromikienė