Praėjusiais mokslo metais baigiau Radviliškio Lizdeikos gimnaziją, kur prancūzų kalbos mokiausi pas mokytoją Loretą Brobaitienę. Nors tai buvo ir antroji užsienio kalba, ketvirtoje klasėje nusprendžiau laikyti DELF B2 egzaminą, kuris suteika teisę studijuoti Prancūzijos universitetuose ir patvirtina tam tikro lygio prancūzų kalbos žinias. Kadangi norėjau išvykti studijuoti į Prancūziją, turėjau išlaikyti šį egzaminą. Tuo rūpintis pradėjau jau antroje klasėje (Prancūzų institute Vilniuje išsilaikiau DELF A2, o trečioje klasėje – DELF B1). Žinau, kad dabar toks egzaminų centras yra ir Šiauliuose, tad skatinčiau gimnazistus susidomėti.
Nuo sausio mėnesio prasidėjo įsirašymas į Prancūzijos universitetus, o birželio mėnesio pradžioje buvau pakviesta studijuoti į Aix-Marseille universitetą. Taigi , išvykau į Marselį, Prancūzijos pietus, studijuoti ekonomikos ir vadybos. Įstoti į Prancūzijos universitetus nėra labai sudėtinga, nes nereikia laikyti stojamųjų egzaminų. Tačiau užsieniečiams studentams reikia turėti DELF B2 egzamino sertifikatą. Beveik visi, kurie užpildo prašymus , būna pakviesti studijuoti. Tačiau daug studentų nepakankamai gerai išlaiko egzaminus, o vėliau turi kartoti kursą iš naujo arba perlaikyti egzaminus.
Rugsėjo 4 dieną visi studentai susirinkome universitete, kur dėstytojai pristate mūsų studijų programą ir tvarką universitete. Pirmasis pusmetis truko beveik 3 mėnesius, o nuo gruodžio pradžios jau nebebuvo paskaitų iki pat pirmojo pusmečio egzaminų. Aš laikiau 4 egzaminus prieš žiemos šventes ir dar 4 po švenčių. Sėkmingai.
Mano fakultetas yra Marselio centre, visai netoli nuo ten, kur aš ir gyvenu. Taigi, kiekvieną rytą einu į universitetą pėsčiomis. Beveik kiekvieną dieną turime seminarus, į kuriuos susirenka visi fakulteto studentai, o dėstytojai perteikia teorinę medžiagą. Jie nėra būtini, niekas netikrina, ar mes juos lankome. Tačiau turime ir paskaitas, kuriose esame suskirstyti į mažesnes grupeles ir kurios yra privalomos visiems. Šiose paskaitose daugiau dirba patys studentai tam, kad suprastų tai, ką išmoko per seminarus, kurie trunka 2 arba 3 valandas, o paskaitos - pusantros valandos. Kiekvieną pirmadienį turime po 2 testus, kurių pažymiai taip pat yra skaičiuojami į bendrą pusmečio pažymį. Taip pat iš kai kurių dalykų rašome kontrolinius darbus.
Universitete visi studentai yra labai draugiški ir geranoriški. Jei nespėju užsirašyti arba ko nors nesuprantu, visada galiu paklausti savo draugų. Dėstytojai taip pat yra labai paslaugūs. Per seminarus mokomąją medžiagą išdėsto skaidrių pagalba, kurias vėliau galime rasti savo universiteto puslapyje. Galime viską pasikartoti ir pasiruošti egzaminams. Savo universiteto interneto puslapyje turime ir elektroninį paštą, jame galime užsiregistruoti į egzaminus ir rasti savo pažymį.
Marselis - tai antras pagal gyventojų skaičių Prancūzijos miestas. Tai ypatingas miestas dėl kultūrų įvairoves ir saulės, kuri šviečia beveik kasdien. Pirmajame rajone, kur aš gyvenu, yra labai daug žmonių, kurie nėra prancūziškos kilmės, tačiau visi turi Prancūzijos pilietybę. Čia daugiausia alžyriečių, marokiečių, tunisiečių bei vietnamiečių. Jie įkūrė savo parduotuvėles, kuriose galime rasti daug nebrangių kasdieninių prekių. Taip pat čia yra daugybė vietnamietiškų restoranų, kavinių ir rūbų parduotuvių. Be abejo, čia yra daug vietovių, kurias reikėtų aplankyti: ant kalno Notre Dame de la Garde bazilika, Senasis Uostas, Borély ir Prado parkai, Kalankių parkas ir žinoma daugybė įspūdingų pliažų, kuriuose galima praleisti saulėtas dienas. Nors Pietų Prancūzijoje dažnai kyla stiprus Mistarlio vėjas, jūroje maudynių praleisti neįmanoma: net lapkričio mėnesį dar galėjau mėgautis šiltu oru ir jūra. Gyvenant Marselyje nuobodžiauti neįmanoma: be turistinių vietų lankymo galima mėgautis vandens sportu, vaikštinėti ar bėgioti takeliu palei jūrą Corniche du Président Kennedy gatvėje, taip pat su lauko treniruokliais praleisti dienas dideliuose parkuose šalia jūros.
Lietuviška kultūra labai skiriasi nuo prancūziškos. Iš pradžių nebuvo lengva priprasti prie pasikeitimų, bet aš dabar labai džiaugiuosi, kad studijuoju Marselyje.
Emilija Mickutė
