Get Adobe Flash player

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva, pritarus LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, šiemet pirmą kartą šalyje paskelbtos Lietuvių kalbos dienos. Pasirinktas šven­tinis laikas  nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios, nuo vienos valstybingumo šventės iki kitos – tarsi pabrėžia: kalba yra valstybės kūrimo būdas, vienas iš kertinių akmenų, remiančių šiuolaikinę Lietuvos valstybę. Lietuvių kalbos dienos – tai ciklas  renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai Lietuvoje ir užsienyje, lietuvių kalbos prestižui didinti. Lizdeikos gimnazija prisijungė prie šios iniciatyvos ir kovo 16-ąją, minint Knygnešio dieną, sukvietė Radviliškio rajono mokyklų ir gimnazijų mokinius ir mokytojus į teorinę – praktinę gimtosios kalbos konferenciją ,,Gintaro kelias“ . Konferencijos tikslas – skatinti domėjimąsi gimtąja kalba, literatūra ir etnokultūra.


Konferencijos dalyvius pasveikino Ina Bajarauskaitė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai pavaduojanti direktorių, ir Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė Skirmantė Petraitienė. Susirinkusiuosius pasveikino ir Lizdeikos gimnazijos mokiniai, parodydami meninę kompoziciją ,,Pasaka apie Lietuvą“. Prasmingam pranešimų skaitymui ir  klausimui nuteikė pirmokų gimnazistų atlikta daina ,,Gintarai“. Gintaro kelias –  konferencijos simbolis, savyje talpinantis ir istorijos tėkmę, ir prisiminimus, ir gimtosios kalbos kaitą, ir gimtojo žodžio svarbą, ir knygos prasmę mūsų gyvenimuose.

Klausytojams buvo pristatyta 13 pranešimų – lietuvių kalbos, literatūros ir etnokultūros tiriamųjų darbų. Lietuvos Edukologijos universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros profesorė Regina Rinkauskienė skaitė pranešimą „Kokias kalbos paslaptis slepia mūsų tarmės“. Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentė Lina Murinienė skatino nepamiršti savo tikrosios kalbos – tarmės, todėl kalbėjo žemaitiškai. Pranešimą ,,Knygnešystė ir dabartis“ pristatė Lizdeikos gimnazijos 3 klasės mokinys Matas Vaitiekūnas.  Mokinys kalbėjo apie sunkų kelią, kurį teko įveikti  knygnešiams, slapta gabenusiems lietuvišką knygą. Bendraudamas su Ustronės vienkiemio muziejininku Audriu Daukša, mokinys domėjosi apie knygnešius ir knygnešystę, nes lietuvių tauta unikali savo knygnešiška patirtimi. Literatūra taip pat turi galios įamžinti istoriją, kurios pažinimas turėtų būti svarbus jaunam žmogui. Lizdeikos  gimnazijos vardas susijęs su garsiąja legenda apie kunigaikščio Gedimino sapną, išaiškintą žynio Lizdeikos. Apie tai pranešimą ,,Lizdeikos paveikslas lietuvių literatūroje“ skaitė Faustas Norvaiša, 4 klasės mokinys. Apie tai, kokius kūrybinius impulsus sukelia nuotraukose užfiksuoti vaizdai, pranešimą ,,Foto pamąstymai: žmogus ir jo aplinka“ skaitė lizdiekiečiai Karolis Vileikis ir Almina Lukošaitė. Žmogaus charakterio savybės, gyvenimo būdas ar net išvaizdos detalės dažnai yra dingstis mokyklinėms pravardėms atsirasti. Apie tai tiriamąjį darbą ,,Radviliškio Lizdeikos mokinių pravardės“ pristatė Gerda Bložytė, 4 klasės gimnazistė. Atliekant tiriamąjį darbą išaiškėjo, kad  pravardžių atsiradimo ir vartojimo priežastys dvejopos: objektyvios ir subjektyvios (psichologinės). Išanalizavus Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokinių pravardes nustatyta, kad dominuoja pravardės, atsiradusios dėl psichologinių priežasčių. Pranešėja teigė, kad  iš užrašytų mokinių pravardžių galime susidaryti nuomonę, jog lizdeikiečiai žaismingi, linksmi, aktyvūs, sportiški ir išradingi mokiniai.  Apie paauglystę, kaip sudėtingą ir maištingą laikotarpį, kalbėjo Baisogalos gimnazijos 1 klasės mokiniai Tomas Kačiukevičius, Dainius Tribušauskas ir  Eimutis Krugelis. Pranešime ,,(Pa)auglys – ne mirtina diagnozė “ pažvelgta į šiandieninio paauglio gyvenimą kiek neįprastai. Tam tikslui jie pasirinko Dainos Opolskaitės romaną ,,Eksperimentas gyventi“, kuris 2014 m. laimėjo jaunimo literatūros konkursą. Tyrimo ,,įrankiai“ – kalbos dalys: daiktavardžiai, būdvardžiai ir veiksmažodžiai, kuriais paaugliai apibūdina save. Aptariant jų vartoseną tekste, bandyta atsakyti į klausimą: ar tikrai paauglys ne mirtina diagnozė? Apie barbarizmus jaunimo kalboje kalbėjo Lizdeikos gimnazijos 4 klasės mokinė  Inga Samoškaitė. Anot pranešėjos, į apklausos klausimą, kodėl jaunimas vartoja barbarizmus, daugelis jaunuolių atsakė, kad neretai barbarizmai yra trumpesni už lietuviškus atitikmenis, juos vartoti yra populiaru bei jie suteikia kalbai originalumo. Dauguma apklaustųjų supranta, kad barbarizmai naikina mūsų kalbos savitumą. Akcentuota, kad tėvų, mokytojų bei draugų įtaka yra didžiausia mažinant barbarizmų vartojimą lietuvių kalboje. Pranešimą ,,Koks protas, tokia ir kalba“ pristatė Lizdeikos gimnazijos  4 klasės mokinė Rugilė Verpetinskaitė. Mokinė akcentavo, kad su naujais tikrovės reiškiniais į lietuvių kalbą atėjo ir ateina nemažai skolinių, kuriuos pamėgsta ir noriai vartoja jauni žmonės, siekiantys išsiskirti visuomenėje ne tik savo elgesiu, išvaizda, bet ir kalba. Taip susikuria jaunimo, kaip socialinės grupės, kalba.  Be abejo, kalba ne tik atspindi pasaulį, bet ir skatina mąstyti ir ieškoti. Pociūnėlių pagrindinės mokyklos 10 klasės mokinys Paulius Saulius Pocius kalbėjo tema  ,,Kalbiniai domino – tai įdomu!“ Kaip teigė pranešėjas, žaisdami kalbinius domino, 9 – 10 klasių mokiniai gali žaidimo forma pasitikrinti lietuvių kalbos žinias bei įsitikinti, kad tradiciniai žaidimai įdomūs bei naudingi mokantis lietuvių kalbos. Vaižganto gimnazijos 2 klasės mokinės Irmina Korsakaitė ir Tautvydė Dorofėjūtė pristatė pranešimą  ,,Patarlės ir priežodžiai linksmai".

Kaip gintaras gludinamas bangų ir smėlio, taip ir lietuviškas žodis grūdinamas laiko išliko gyvas. Vienas iš žodžio gyvybės sergėtojų yra Kristijonas Donelaitis, dar XVIII skatinęs saugoti kalbą, nors pats neišvengęs kitų kalbų įtakos. Gretės Lukošaitytės ir Laurynos Žilinskaitės, Lizdeikos gimnazijos 3 klasės mokinių, pasirinkta pranešimo tema ,,Kaip prisijaukinti K.Donelaitį arba Pasaka apie šūdvabalį ir Pavasario linksmybes“ intrigavo konferencijos dalyvius savo aktualumu. Dauguma mokinių iš tiesų nesupranta klasikos kūrėjo tekstų. Šiandien jo raštų kalba dėl svetimžodžių gausos vertinama gana dviprasmiškai. Įdomu, kad net ir žymūs literatūrologai neturi vieningos nuomonės, ar tikslinga K.Donelaičio kūrinius skaityti mokykloje. Be to, pristatyti apklausos rezultatai. Pasirodo, kad dauguma yra skaitę ar bent jau girdėję apie K.Donelaičio kūrybą, tačiau sutinka, kad dėl svetimžodžių sunku ir skaityti, ir suprasti, ir vertinti tekstą. Knygos gimimas, pats kūrimo procesas yra ilgas, dažnai nenuspėjamas ir sudėtingas, primenantis kelionę laiku. Apie tai su knygos ,,Karta nuo Sibiro“ autore Egle Gudonyte  kalbėjosi Lizdeikos gimnazijos 4 klasės mokinė Dovilė Banaitytė. Abiturietė konferencijoje pristatė pranešimą ,,Knygos kelias“. Lizdeikos abiturientų Donato Karecko, Ingridos Daukšaitės, Aistės Štankelytės, Eimanto Razmus tiriamasisi darbas ,,Lietuvių kalbos giminystės pavadinimai“ taip pat nepaliko abejingų – konferencijos dalyviai sužinojo, kokia yra giminystė ir kokie vardai tinkami tolimesniems giminaičiams pavadinti, aptartos senųjų giminystės vardų reikšmės, jų vartoseną dabartinėje kalboje. 

Konferenciją baigė aktorė Virgnija Kochanskytė, pristatydama meninę programą ,,Vincas Kudirka. Žmogaus misterija“, kviečiančia naujai atrasti kūrėją – rašytoją, poetą, publicistą, muziką, valstybininką, himno autorių Vincą Kudirką.

Konferencija baigėsi, bet kelionė gintaro keliu tęsiasi. Net ir patys nežinodami kasdien tuo keliu vis dar keliaujame, jausdami ryšį su praeitimi, matuodami kelionės kryptį praėjusių kartų patirtimi ir išmintimi, nepamiršdami gimtojo žodžio kaip inkaro, kartkartėmis artėdami prie savęs ir tarsi gintaro karolius verdami bendražmogiškąsias vertybes. Galima teigti, kad konferencijoje skambėjusios pranešėjų mintys ir išvados dar kartą įrodė, jog svarbiausiu švietimo sistemos uždaviniu išlieka kūrybiškų, kritiškai mąstančių, dvasiškai turtingų ir emociškai stiprių asmenybių ugdymas. Todėl svarbu organizuoti tokio pobūdžio konferencijas, nes tai viena iš galimybių mokinių kūrybiškumui atsiskleisti. Sudaromos sąlygas nekonkursinėje aplinkoje keistis patirtimi, ugdyti viešojo kalbėjimo įgūdžius, bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Mokiniai įtraukiami į tiriamąją veiklą, į aktyvų naujų žinių konstravimo ir taikymo procesą, sudaromos sąlygos apmąstyti tai, kas išmokta

 

Gitana Abromikienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė

EN
Reklaminis skydelis
FR
Reklaminis skydelis
Elektroninis dienynas
Reklaminis skydelis
Apklausa
AR APTARIATE MOKYMO(SI) REZULTATUS SU TĖVAIS?
 
LAMA BPO
Reklaminis skydelis
Jaunimo linija
Reklaminis skydelis
Lankytojai
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien217
mod_vvisit_counterVakar421
mod_vvisit_counterŠią savaitę3705
mod_vvisit_counterŠį mėnesį16450