Per literatūros pamokas pradėję studijuoti Renesanso epochos kultūrą bei literatūrą trečiokai lizdeikiečiai nuvyko į arčiausią Renesanso miestą – Kėdainius. Apžiūrėjo išlikusį miestiškąjį XVI amžiaus architektūros paveldą, iškilių tos epochos didikų Radvilų palikimą, Kėdainių krašto muziejuje skaitė Renesanso autorių tekstus, matavosi kilmingų mietelėnų kostiumus.

Renesanso kultūros pamoka neįprastoje aplinkoje prasidėjo nuo Senosios rinkos aikštės, kur trečiokus pasitiko, toliau vedė vyresnioji Kėdainių krašto muziejaus darbuotoja Regina Adomaitienė. Vaikštinėta po išlikusį XVI–XVII a. miestą nuo Rotušės, kur gyveno burmistras ir budelis, škoto prekybininko Jono Arneto namo, prie evangelikų-reformatų bažnyčios – garsaus kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus, senosios Šviesiosios gimnazijos.

Trečiokai lizdeikiečiai sužinojo, kad 1625 m. Šviesiąją gimnaziją įkūrė miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila. Uždarius Vilniaus reformatų gimnaziją, Kėdainių mokykla tapo svarbiausia protestantiška mokykla Lietuvoje. Mokykloje mokėsi įvairių tautybių vaikai (būsimi kalvinų kunigai, Europos universitetų auklėtiniai). Joje dėstė garsūs Europos mokslininkai, o mokymosi programos buvo sudaromos pagal pažangiausius to meto švietimo metodus. Gimnazistai apžiūrėjo pastato rūsį – spėjama, kad 1625–1655 m. rūsyje veikė Joachimo Jurgio Rheto spaustuvė. Čia 1653 m. išspausdintas vienas svarbiausių reformatų leidinių lietuvių kalba „Kniga nobažnistės krikščioniškos“. Tai didžiausia lietuviška XVII amžiaus knyga (656 p.) ir stambiausias LDK evangelikų reformatų sudarytas veikalas.

Nuo XVII a. pradžios iki XVII a. vidurio Kėdainius valdė Lietuvos didieji etmonai ir Vilniaus vaivados – Kristupas Radvila ir jo sūnus Jonušas. Tuomet miestas išgyveno ūkinį, kultūrinį pakilimą. Kėdainiuose laisvai įsikurti ir netrukdomai išvykti galėjo žmonės iš Lenkijos, Vokietijos, Škotijos, apsigyveno rusų stačiatikių ir žydų. Buvo statomi mūriniai namai, stogai dengiami čerpėmis, grindžiamos gatvės. Radvilų giminės vyrai siekė kurti šviesų, kultūringą miestą, sudaryti galimybes mokytis, melstis įvairių tautybių, įvairaus tikėjimo žmonėms. Jų pastatyta mokykla, bažnyčia, kiti namai, išlikę iki šių dienų, rekonstruoti, restauruoti, leidžia šiandien pajusti laisvos Renesanso visuomenės dvasią.

Jono Arneto namas – škotų bendruomenės, gyvenusios XVII–XVIII a. Kėdainiuose, materialus palikimas. Prie pagrindinės miesto turgavietės, kur pastatytas namas, XVII–XVIII a. gyveno daug įtakingų škotų reformatų. Per 350 metų pastatas išvengė didesnių pertvarkymų, rekonstrukcijų, pritaikymų. Tokių namų, kuriuose išliko autentiška išorė ir vidus bei apdailos detalės, daugiau Lietuvoje nėra. Namas buvo evangelikų reformatų bažnyčios klebonija – čia senjorai suvažiuodavo į pasitarimus.

Ekskursiją vainikavo pamokėlė Kėdainių krašto muziejuje, kur dalis gimnazistų pirmiausiai pasipuošė Renesanso didikų rūbais, paskaitė XVII a. Lietuvos didikų dvaro poeto, garsaus lenkų kilmės intelektualo Danielius Naborovskio kūrybos pavyzdžių, žymiojo LDK poeto, evangeliko, reformato Jono Radvano herojinės poemos „Radviliada“ ištraukų, klausėsi XVI amžiaus muzikos.

Lietuvių kalbos mokytoja Alvydė Panova