Get Adobe Flash player

2019 m.

LAPKRITIS

MOKYKLAI 100 METŲ

2019 m. Radviliškio Lizdeikos gimnazija švenčia 100 metų jubiliejų. Gimnazijos biblioteka skaitytojus pasitinka F. Bekono žodžiais „Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą“. Šimtmečiui paminėti gimnazijos bibliotekoje paruoštas nuotraukų iš įvairių renginių, vykusių bibliotekoje ir už jos ribų, stendas, atspindintis bibliotekos veiklą per kelis dešimtmečius. Parodoje eksponuojami rašytojo, buvusio V laidos mokinio Vlado Kalvaičio knygos, mokytojo, direktoriaus, buvusio 34 laidos mokinio J. Varkulevičiaus knygos. Kūrybingų, įdėjų nestokojančių mokyklos mokytojų G. Abromikienės, L. Verbickienės, J. Kvedarienės, I. Andriušaitienės, S. Karenauskienės kurti atvirukai. Užsukę į biblioteką galite susipažinti su Lizdeikos gimnazijos vykdoma veikla, kuri įrišta į segtuvus. Garsūs esame ir aprašytuose bei publikuotuose rajono, apskrities, respublikos spaudoje. Bibliotekoje eksponuojami gimnazijos mokytojų, direktorių J. Varkulevičiaus, I. Bajarauskaitės dėka išleistos 75 m. mokyklos jubiliejui paminėti knyga „Sugrįžki mokyklon“, knyga gimnazijos vardo „Lizdeika“ dešimtmečiui paminėti „Margaspalvei sielai plevenant“ ir gimnazijos vardo dvidešimtmečiui skirta knyga „...kurk“. Apie vykdomus bibliotekos renginius, parodas ir kitokią veiklą galite susipažinti pavartę segtuvus „Bibliotekos parodos“. Svečių, apsilankiusių bibliotekoje, atsiliepimai paliekami „Atsiliepimų knygoje“.

20191122_1 20191122_2 20191122_3 20191122_4 20191122_5 20191122_6

Vyr. bibliotekininkė V. Kondratenko


20191121_1

SALOMĖJA NĖRIS – 115 m.

1904-1945

Salomėja Nėris (Salomėja Bačinskaitė-Bučienė, 1904–1945) – lietuvių lyrikė, subtiliausiai perteikusi moteriškąjį pasaulio jutimą, gyvenimo džiaugsmą ir skausmą. Salomėja Nėris – ryškiausia nepriklausomybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra čiulbanti lakštingala, nesudėtinga minties gelmėmis, bet patraukianti širdies atvirumu.

Parodą, skirtą poetei, jūs galite pamatyti ir susipažinti gimnazijos bibliotekoje.

Bibliotekos informacija

RUGSĖJIS

422_1

Juozui Tumui-Vaižgantui 150 m.

1869–1933

2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. J. Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų.

Vaižgantas tautą suvokė kaip esmingą žmoniškumo formą, kuri auga iš gimtosios žemės, istorijos, atsiskleidžia kalba, kūryba, darniais tarpusavio santykiais.

Parodą, skirtą rašytojo jubiliejui paminėti, galite aplankyti bibliotekoje.

Bibliotekos informacija


GEGUŽĖ

img_2908 1

Mielas abituriente,

 būkime dėkingi žmonėms, dėl kurių būname laimingi, šie žmonės yra žavingi sodininkai, kurie priverčia mūsų sielas žydėti. Tokiais sodininkais visus šiuos 12 metų buvote ir jūs. Vienas kitam, mokytojams, galiausiai sutiktam nepažįstamajam, kuriam padovanojote šypseną. Taigi niekuomet nenustokite prižiūrėti to nuostabaus sielos sodo.

19118_14

Mieli abiturientai,

taip greitai prabėgo dvylika metų mokykloje. Už kelių dienų nuskambės paskutinis skambutis... Artės išbandymų metas: egzaminai, nuo kurių priklausys tolimesnis jūsų gyvenimas.

Atsisveikinant bibliotekininkės linki jums gražios šventės, susikaupimo ir sėkmės egzaminuose.


GEGUŽĖS 7-OJI SPAUDOS ATGAVIMO, KALBOS IR KNYGOS DIENA

img_2673 Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną kaip vieną reikšmingiausių datų mūsų tautos gyvenime kasmet minime gegužės 7 d. Ši data simbolizuoja carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų (1864–1904) lietuviškoji spauda augo, nepaisydama jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Tautos kova dėl savojo rašto buvo labai atkakli. Visuotinis pasipriešinimas rusifikacijai bei prievartiniam pravoslavybės diegimui padėjo galutinai susiformuoti lietuvių savimonei ir tapo tautos atgimimo pavasariu. Kartu buvo subrandinta mintis, kad lietuviai privalo turėti savo 32329_1 nepriklausomą valstybę. Vis dėlto ilgą ir sudėtingą kelią nuėjusi knyga – tai pats didžiausias žmogaus sukurtas turtas žmogui. Knyga – tai žinių, minčių ir mokslo labirintas, kuris vilioja mus ieškoti galimybių žengti į pažinimą, išsivaduoti iš abejonių. Rinkdamasis knygą, vartydamas ją, skaitydamas, jau esi sukurtojo pasaulio dalelė, tampi istorijos, nuotykio ar jausmo tęsiniu. Nuoširdžiai sveikiname knygų autorius, leidėjus, bibliotekininkus, spaustuvininkus, kalbininkus, knygynų darbuotojus ir visus knygų mylėtojus su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, linkime naujų kūrybingų idėjų ir neišsenkamos energijos.

Spaudos atgavimo dienai paminėti bibliotekoje galite aplankyti parodą.

Bibliotekos informacija


GERUMO AKCIJA SERGANTIEMS ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS „SPALVOTAS PAVASARIS“

Tylus, bet su stipria viltimi... Tradiciškai, beldžiantis pavasariui, jau 10 kartą Lietuvoje vyksta graži akcija „Spalvotas pavasaris“, kurios metu siuvame, mezgame, neriame kepurytes, onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, kartu su širdimi padiktuotais atviruke užrašytais linkėjimais sveikti mažiesiems kovotojams ir jų artimiesiems. Papuoškime ir sušildykime mažuosius kovotojus, kurių vaikystę sukaustė pikta liga, apglėbkime dėmesiu suaugusius ir leiskime pajusti, kad kovoje ir kelyje į Viltį – jie ne vieni. Ačiū visoms, kurios jau antrus metus prisijungiate prie šios akcijos ir savo rankdarbiais sušildote mažas ligoniukų širdeles.

Linkėjimus ant Lizdeikos gimnazijos mokytojų sukurtų atvirukų, skirtų tėvo Stanislovo šimtmečiui – ligoniukams parašė Aktyvių tėvų klubas.

Bibliotekos informacija

img_2672 img_2905 img_2908 img_2913



img_2665

Motinos diena

Motinos diena Lietuvoje švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį (oficialiai nuo 1928 metų). Ši šventė lietuviams žinoma dar nuo29128 senų senovės. Šią dieną motinas sveikina vaikai ir vyrai, tądien jie stengiasi už jas atlikti visus namų ruošos darbus. Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių.

Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki dabar labai pakito. Iš liaudies dainų žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinų pečių. Jos valdydavo visą ūkį, prižiūrėdavo samdinius, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už nemylimų vyrų, sunkų išsiskyrimą su sūnumis, išleidžiamais į karą, skaudžią jų žūtį. Patarlėse apie motiną sakoma: „Minkštos motinos rankos, bet sunkios jos ašaros“. Šiuolaikinės motinos jau nebėra vien namų šeimininkės, šeimos židinio sergėtojos. Nemaža jų dalis yra savarankiškos moterys, ne tik auginančios vaikus, bet ir dirbančios darbą, kuris, pagal ankstesnę sampratą, būtų laikomas vyrišku. Anksčiau motinos užaugindavo ne tik tris, bet septynis ar net dešimt vaikų. Dabartinė motina išaugina po vieną, du vaikus, retai daugiau keturių vaikų.


BALANDIS

img_2651

Romualdas Granauskas (1939/2014) – lietuvių kultūros genetinio kodo (at)kūrėjas, agrarinės sanklodos žlugimo vaizduotojas, pasižymintis sovietmečio kritika. Jo kūriniai svarbūs lietuvių mentalitetui pažinti, nes ne tik byloja daug teisybės apie lietuvių gyvenimą pastarąjį pusšimtį metų, bet ir siekia gilesnius archetipinius tautos ir individo egzistencijos klodus. Kūryba pasižymi gamtos, istorijos ir mitologijos sinteze, turtingas stilius remiasi žemaičių tarmės ištekliais.

Granausko prozos šerdis – likimiškieji tautos istorijos lūžiai, kultūros tvermė, baltiškieji archetipai, gyvybinga mikrokosmo ir makrokosmo vienovė. Šio rašytojo kuriamas prozos pasaulis atrodo tvarus ir amžinas, nes priartėja prie žmogiškosios prigimties pamatų, prie psichikos gelmių, individualios ir kolektyvinės pasąmonės. Universalusis lygmuo formuojasi iš neegocentriško, viršasmeninio žvelgimo į istoriją, į laiko gilumą, iš besikartojančių kartų kartoms būdingų motyvų, simbolių, jausenų giminiškumo. Prozoje gausu pirmapradžių elementų (ugnis, vanduo, žemė, saulė), ypatinga pagarba reiškiama medžiui, įvairiems vaisingumo ir derlingumo simboliams.

Bibliotekos informacija


img_2635

Šventos Velykos

Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą22715_1 iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).

Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Kai kurių supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas Kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmės.

Velykos, kaip ir kitos krikščioniškos šventės, yra perėmę pagoniškų elementų, pvz., Velykų kiaušiniai, Velykų zuikiai, Velykų bobutė, Vėlykė.

Velykos yra kilnojama šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio (taip visos Bažnyčios susitarė Nikėjos susirinkime 325 m. Žydų kalendoriuje tuomet švenčiama Pascha). Taigi, Velykos yra išlaikiusios tradicinį ryšį su archajiškuoju mėnulio kalendoriumi.

Bibliotekos informacija


img_2632 img_2633

Jonui Biliūnui – 140 m.

 

Balandžio 11 d. sukanka 140 metų kaip gimė Jonas Biliūnas – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje, visuomenės veikėjas.

Biliūnas gimė 1879 m. Niūronyse, Anykščių rajone, pasiturinčių valstiečių ūkininkų šeimoje. J. Biliūnas mokėsi Anykščiuose bei Liepojos gimnazijoje. Jam būnant ketvirtoje klasėje, 1893 m. mirė motina, o po kiek laiko – ir tėvas. Giminės norėjo, kad jis stotų i kunigų seminariją. Tačiau jam atsisakius, nutraukė finansinę paramą. J. Biliūnas pasirinko rašytojo profesionalo kelią, studijavo literatūrą Leipcige ir Ciuriche. Lietuvių rašytojo gyvenimas buvo skurdus, lydimas nepriteklių. J. Biliūnui teko verstis pačiam privačiomis pamokomis. Neturtas ir vargas pakirto jo sveikatą. Kaip ir ne vienas jo bendraamžis, J. Biliūnas susirgo džiova. Jis mirė1907 m. Zakopanėje (Lenkija). 1953 m. palaikai perlaidoti Liudiškių piliakalnyje prie Ankykščių, kur 1958 m. rašytojui atminti pastatytas antkapinis paminklas „Laimės žiburys“. Visi jo raštai telpa viename tomelyje, kurių pirmasis leidimas buvo išleistas jau po J. Biliūno mirties – 1913 metais („Paveikslai, apysakos, eilės“).

Grožinę kūrybą J. Biliūnas pradėjo nuo darbininkiškos tematikos apsakymų, vėliau parašė noveles „Kliudžiau“, „Vagis“, „Žvaigždė“, „Laimės žiburys” ir kt. Paskutiniais gyvenimo metais, jau sirgdamas, parašė pagrindinius savo kūrinius: noveles „Jonukas“, „Lazda“, „Ubagas“, „Brisiaus galas“, apysaką „Liūdna pasaka“ ir kt. Svarbiausias J. Biliūno prozos savitumas – pasakojimas pirmuoju asmeniu. J. Biliūno kūryba labai autobiografiška: dažnai vaizduojama jo vaikystės aplinka, gimtinės kraštovaizdis, keliuose kūriniuose pasakotojo paveikslui naudojami autoriaus biografijos faktai: mokslas užsienyje, atostogos tėviškėje, liga.

Bibliotekos informacija

KOVAS

Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu. Persekiotas rusų valdžios.

img_2532 img_2535

Knygnešystės muziejai yra Ustronės sodyboje bei Bistrampolio knygnešių koplyčioje (Panevėžio rajonas).

2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.

Knygnešystė atsirado kaip pasipriešinimas caro valdžios veiklai, nukreiptai prieš Lietuvos katalikų bažnyčią, uždraudus lietuviškas maldaknyges ir diegiant pravoslavybę. Vyskupas Motiejus Valančius per Aukštaitijos šviesuolį Jurgį Bielinį 1866–1867 m. persiuntė kunigui Jonui Zabermanui pinigų į Mažąją Lietuvą spaustuvės atidarymui, o netrukus ir 9 brošiūrų tekstus, raginančius kovoti prieš rusinimo politiką. Vėliau atsirado kiti spaudos platinimo centrai. Svarbiausi jų – Sudarge su kun. Martynu Sederevičiumi, Šilo Pavėžupio dvare su Vladu Putvinskiu, Povilu Višinskiu ir Morta Zauniūte, Seinų kunigų seminarijoje, Kauno kunigų seminarijoje, Kretingos vienuolyne. Vilniuje kun. Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius, inž. Jonas Bortkevičius, dr. Andrius Domaševičius, Jonas Jasmantas, Donatas Malinauskas, Povilas Matulionis, Elijošius Nonevičius, Liepšinskis, kun. Valentinas Urbanavičius, broliai Antanas, Jonas ir Petras Vileišiai apsijungė į organizaciją Dvylika Vilniaus apaštalų, kuri siekė iš lenkų valdomos kurijos susigrąžinti bent vieną bažnyčią lietuviams. 1901 m. organizacija savo tikslą pasiekė – lietuviai atgavo Šv. Mikalojaus bažnyčią.

Bibliotekos informacija


1349_1

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENA

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti Tarybos nariai.

Kviečiame aplankyti parodą, skirtą Kovo 11-osios dienai paminėti.

Bibliotekos informacija

VASARIS

img_2465

Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną. Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas.

Kaukės bei persirenginėjimas – vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų, dažniausiai daromos iš medžio žievės, avikailio arba kitokio kailio, gyvulių kaukolių, vėliau iš popieriaus, kartono, ir kitų medžiagų. Persirengėliai, eidami iš trobos į trobą, krečia pokštus, dainuoja, stengiasi pavogti kokį buities rakandą. Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukėsblynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas.

Užgavėnėms buvo ruošiamasi kaip didelei šventei. Svarbiausia – persirengti kitoms dienoms neįprastais drabužiais, veidą paslėpti po kauke. Kiekvienam reikėjo išradingumo, kad atkreiptų dėmesį, kad už kitus būtų juokingesnis. Ne vienas kaukėmis pradėdavo rūpintis dar vasarą – jeigu nepasidarydavo kaukės, tai bent miške aptiktą šiam reikalui tinkamą medžio ar žievės gabalą pasidėdavo į saugią vietą. Turtingesnieji kaukę padaryti užsiprašydavo klumpdirbį.

Visi svarbiausieji Užgavėnių tipai buvo iš kasdienės kaimo aplinkos. Paprastai kaukės turėdavo seno, negražaus žmogaus bruožų – buvo išryškinama nosis, iškreipiamos retadantės burnos, daromos asimetriškos akys. Plaukams, barzdai, ūsams panaudodavo avikailį, ašutus, linus, pakulas. Vienos kaukės būdavo išraiškingesnės, su didelėmis kumpomis nosimis, kitos – visai be jų. Kaukes prie galvos pririšdavo virvute, Užgavėnių kaukės, kokios jos bebūtų baisios, visos šypsosi.

Pamatyti Užgavėnių kaukes galite ir Lizdeikos gimnazijos skaitykloje. Už kaukes dėkojame 2C ir 2E klasių gimnazistams (Technologijų mokytojas metodininkas A. Maslauskas).

Laukiame Jūsų.

Bibliotekos informacija

***

Kviečiame aplankyti „Žyniuko-2019“ konkurso dalyvių piešinių parodą, tema „Knygų herojai“, gimnazijos bibliotekos skaitykloje.

img_2460 30426_2 30426_3


1486_1

Kaip nuo mažens išugdyti vaikui skaitymo įgūdžius, kad skaitymas yra malonumas ir nauda, ką sako mokslininkai apie skaitymo naudą ir kaip atsiliepia žymūs knygų autoriai apie knygą ir dar daug ką jūs galite pasiskaityti bibliotekoje parengtame stende.

Bibliotekos informacija


Skaitykloje yra stendas, kuriame galima matyti aktualią informaciją dėl ĮSIDARBINIMO GALIMYBIŲ LIETUVOJE. 


Visai neseniai įvyko režisierės Rasos Atkočiūnienės statytas miuziklas „Mamma Mia“ – puikių atsiliepimų sulaukęs muzikinis spektaklis. Daugelis vaidinusių gimnazistų, žiūrovų prisimena tą gražų reginį, todėl labai smagu, kad sustabdytomis akimirkomis galime pasigrožėti užėjus į gimnazijos skaityklą...

img_2348 img_2360 img_2369 img_2372 img_2377 img_2385 img_2451

(Nuotraukomis maloniai pasidalino miuziklo režisierė Rasa Atkočiūnienė)


img_2340

ex libris

 

Ekslibrisas (lot. ex libris – iš knygų) – knygos ženklas, žymintis jos savininką. Tai nedidelis tiražuojamas lapelis, klijuojamas viršelio vidinėje pusėje. Jame 11132_1 būna knygos savininko vardas (kartais tik inicialai) arba institucijos pavadinimas, piešinys (figūrinė, ornamentinė, šriftinė ar kita kompozicija, herbas, emblema, įv. atributai), kartais specialus tekstas. Savita ekslibriso atmaina yra superekslibrisasÀ. Kai kada ekslibrisais vadinami ir knygos savininką nurodantys įrašai, spaudai.

Iš pradžių buvo spausdinamas medžio ir vario raižinių, vėliau – ir kt. grafikos technika. Atsirado XV a. Vokietijoje. Lietuvoje – XVI a., pradėjus plisti spausdintoms knygoms. Daug ekslibrisų sukūrė XX a. Lietuvos grafikai. XX a. II pusėje didėjant formatui ekslibrisas netenka taikomosios paskirties ir tampa savarankišku smulkiosios grafikos kūriniu. Nuo 1960 nuolatos rengiamos respublikinės bendro pobūdžio ir teminės ekslibriso parodos, nuo 1977 – tarptautinės Vilniaus ekslibrio bienalės, skelbiami konkursai svarbioms kultūros sukaktims paminėti.

Seniausias ekslibrisas, darytas Lietuvoje – 1671 m. vario raižinys su lotynišku užrašu didiko B. Radvilos knygoms. Pirmuoju lietuvišku ekslibrisu laikomas XIX a. pab. ar XX a. pr. nežinomo autoriaus sukurtas ekslibrisas J.Tumui-Vaižgantui.

11132_2 11132_3 11132_4 11132_5 11132_6 11132_7



À Superekslibrisas – (lot. super – virš + ekslibrisas), atspaudas knygos viršelyje arba nugarėlėje. Paprastai sudarytas iš knygos savininko herbo (arba jo motyvų) ir monogramos piešinio. Dažnai spalvotas, paauksuotas, įspaustas metalo spaudais. Atsirado XV a. Vokietijoje, XIX a. ėmė nykti. Lietuvoje kurtas nuo XVI a. pr.


1064_1

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Vasario 16-tosios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tiesiogiai Valstybės atkūrimo akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys. Pasirašė jį 20 tarybos narių, be minėtųjų keturių: kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kan. K. Šaulys, J. Smilgevičius, K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. Vl. Mironas, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, A. Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis. Dauguma jų dalyvavo 1905 m. gruodį susirinkusiame Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame atvirai buvo svarstoma, kad Lietuvai būtų suteikta autonomija Rusijos imperijos sudėtyje. Tai buvo pirmas žingsnis nepriklausomybės link.

Vasario 16-ąją pasirašytą nepriklausomybės aktą Rusija pripažino, 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį. Deja, taika truko tik iki 1940 metų.

Vasario 16-osios Aktas pirmą kartą viešai buvo paskelbtas vokiečių kalba, Berlyne leistuose laikraščiuose „Vossische Zeitung“ (1918 m. vasario 18 d.) ir „Taegliche Rundschau“ (1918 m. vasario 19 d.).

Kviečiame aplankyti bibliotekoje parengtą parodą, skirtą Vasario 16 dienai paminėti.

Bibliotekos informacija

SAUSIS

img_2416 Jau aštuntą kartą „Knygų Kalėdos“ kviečia dovanoti bibliotekoms knygas. Mūsų gimnazijos bendruomenės nariai taip pat prisijungė prie šios akcijos ir mūsų bibliotekai padovanojo 29 knygas. Ačiū Jums už jūsų gerumą.

Skaitykloje parengta dovanotų knygų paroda, kviečiame apsilankyti ir skaityti.

Bibliotekos informacija



26323_1

26323_2

Amžinai gyvi

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. 1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė. Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai atsisakė. Nors užgrobti kai kuriuos objektus ir pavyko, galutiniai operacijos tikslai (užimti parlamentą, išprovokuoti nesantaiką tarp įvairių tautybių Lietuvos piliečių, pateikti šiuos įvykius kaip dviejų ginkluotų pusių kovą) nebuvo pasiekti ir gana greitai Sovietų armijai teko iš užimtų objektų pasitraukti.

Bibliotekoje Sausio 13-osios įvykiams paminėti ir žuvusiems pagerbti parengta paroda ir stendas.

Bibliotekos informacija


2018 m.

GRUODIS

20416_4

20416_5

img_2253 2

KALĖDOMS PASIBELDUS...

Adventas (lotyniškai „atėjimas“) - prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis. Šiuo metu krikščionys ruošiasi didžiausiai šventei - kūdikėlio Jėzaus gimimui - Kalėdoms.

Kalėdos arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė. Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną.

Bibliotekoje parengta paroda ir stendas, kuriuose skaitytojas gali rasti informaciją apie Advento, Kūčių ir Kalėdų papročius, maisto gaminimą, stalo serviravimą. Kviečiame apsilankyti.

 Bibliotekos informacija


LAPKRITIS

Š.m. lapkričio 12–18 dienomis Lizdeikos gimnazijoje 3-ius metus iš eilės buvo rengiama Šiaurės šalių literatūros savaitė – ilgiau nei 20 metų trunkantis kultūros projektas, kurio tikslas – skleisti skaitymo džiaugsmą, platinti literatūrą ir skatinti šiaurietišką pasakojimo tradiciją. Gimnazijoje buvo organizuojamos netradicinės, integruotos pamokos, kurių metu gimnazistai ne tik garsiai skaitė ir klausėsi, bet ir kūrė Šiaurės šalių žemėlapius, aptarinėjo pabėgėlių problemas geografijos, lietuvių kalbos, tikybos, etikos ir dailės pamokose.

13211_2 13211_4 13211_5 13211_6 13211_7

Šiaurės šalių literatūros savaitę pradėjo mokytoja G. Dauneckytė, akcentavusi, kad Šiaurės šalių literatūros savaitės renginiai gimnazijoje įtraukia vis daugiau mokinių. Tai puiki galimybė susipažinti su šių šalių literatūra, išbandyti savo garsinio skaitymo gebėjimus. Ne paslaptis, kad vis mažiau jaunų žmonių laisvalaikiu atsiverčia grožinės literatūros kūrinį, o garsinis skaitymas tampa tikru iššūkiu. 2A kl. mokiniams toks renginys jau antrąkart. Praėjusiais metais lietuvių kalbos pamokoje garsiai ištrauką skaitė daugiau ar mažiau skaitovo įgūdžių turintys mokiniai. Šiemet prie jų išdrįso prisijungti ir keletas kitų, kuriems skaityti sekėsi gana gerai. Daugiau nerimo ir jaudulio patyrė 2D kl. mokiniai, panorę dalyvauti šiame renginyje. Anot mokinių, nedrąsu buvo prieš klasės draugus ir svečius garsiai skaityti, nors namuose ruoštasi – susipažinta su tekstu, patikslintas kai kurių žodžių kirčiavimas, tačiau jaudulį nuslėpti skaitant buvo sunku. Smagu, kad abiejų klasių mokiniai atsakingai ruošėsi, klasės draugai atidžiai klausėsi, o kai kurie panoro perskaityti ir visą kūrinį.

Integruota tikybos ir dailės pamoka (mokytojos I. Zabulienė ir I. Andriušaitienė) „Draugystės palaikymas tarp kultūrų“ buvo skirta šiaurės tradicijų puoselėjimui. Netradicinėje pamokoje gimnazistai lavino ne tik skaitymo ir pasakojimo tradicijas, bet ir savo kūrybinius gebėjimus, kūrė šiaurės šalių mistiškas būtybes – trolius.

1A ir 1C kl. mokiniai su mokytoja J. Plukiene lietuvių kalbos pamokose taip pat įsitraukė į Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginius, apie kuriuos jiems papasakojo bibliotekininkė E. Urbonienė. Pirmokai skaitė ištraukas iš norvegų rašytojo Simono Strangerio romano „Tie, kurių nėra“, svarstė apie imigrantų problemas, bandė įsijausti į jų situaciją. Be kita ko, tokie renginiai, anot mokinių, skatina juos skaityti naujausią literatūrą, išleistą paaugliams.

3A kl. mokiniai lietuvių kalbos pamokoje (mokytoja R. Šimkuvienė) skyrė rašytojo Simono Strangerio romano „Tie, kurių nėra“ ištraukų skaitymams. Mokiniai įsitraukė į knygos garsinį skaitymą, susidomėję sekė Emilijos išgyvenimus netikėtai atsidūrus situacijoje, kurioje išmėginamos jos nuostatos apie tai, kas teisinga ir kas ne, diskutavo, kaip pasielgti, kai dokumentų neturintis pabėgėlis pabeldžia į duris. Trečiokai išsakė savo požiūrį į pabėgėlius, suvokė, kad žmonės dažniausiai bijo to, ko nepažįsta, svarstė, kaip tapti tolerantiškesniems, humaniškesniems, kodėl reikia padėti ir kas gali padėti patekus į sudėtingą situaciją. Mokiniai priėjo prie išvados, kad literatūra moko analizuoti įvairias situacijas, gilintis, ieškoti problemų sprendimo būdų.

Minint Šiaurės šalių bibliotekų savaitę bei Tolerancijos dieną, 1B kl. mokiniai (mokytoja D. Sakalauskienė) taip pat diskutavo apie pabėgėlius. Į pagalbą buvo pasitelktas Nepatogaus kino klasės projekto filmas „Pasaulyje lyg namuose“. Filme pasakojama apie 5 vaikus, atvykusius į Danijos raudonojo kryžiaus prieglaudą iš „karštųjų taškų“: Sirijos, Afganistano, Pakistano. Filmo aptarimo metu mokiniai stengėsi pabūti pabėgėlio „kailyje“ ir suvokti, kad tai nėra lengva. 3g klasių mokiniai geografijos pamokose bandė „prisijaukinti“ geografines informacines sistemas ir kūrė interaktyvų žemėlapį „Žymiausi šiaurės šalių rašytojai“. Su žemėlapiu galite susipažinti paspaudę nuorodą https://arcg.is/1q8qWa

1E kl. mokiniai integruotoje geografijos ir lietuvių kalbos pamokoje ,,Pabėgėlių problema pasaulyje bei jos atspindžiai rašytojo S. Strangerio romane „Tie, kurių nėra“ (mokytojos G. Abromikienė ir D. Poškienė) aptarė pabėgėlių problemas pasaulyje. Skaitydami ištraukas mokiniai svarstė, kaip reikėtų elgtis situacijoje, kai žmogaus moralinės nuostatos prasilenkia su teisėmis, kritiškai vertino veikėjų poelgius. Mokiniams namuose buvo pateikta kūrybinė užduotis: parašyti laišką nelegaliam migrantui. Laiškuose mokiniai išdėstė savo požiūrį į pabėgėlius bei išryškino savo poziciją, aptardami šią opią problemą.

Taigi, Šiaurės šalių literatūros savaitė dar kartą įrodė, kad tokie renginiai skatina jaunąją kartą ne tik skaityti, bet ir susimąstyti apie pasaulio problemas bei įprasmina jaunimo galimybių panaudojimą geresniam gyvenimui.

Bibliotekos informacija


15015_2

K. Binkis – lietuvių poetas, rašytojas, žurnalistas, dramaturgas gimė 1893 m. lapkričio 16 d., mirė 1942 metais.

K. Binkis – avangardistinės „Keturių vėjų grupės iniciatorius ir vadovas, įkūrė žurnalą „Keturi vėjai“, buvo Lietuvių rašytojų draugijos valdybos narys. Dirbo žurnalistu, redagavo įvarius leidinius, rašė populiarias brošiūras, straipsnius.

K. Binkio 125 metinėms paminėti bibliotekoje paruoštas stendas.


SPALIS

15015_1

Simonas Daukantas

1793–1864 (225 m.)

Simonas Daukantas – žymiausias XIX a. tautinės lietuvių kultūros ideologas, pirmasis profesionalus Lietuvos istorikas, pirmasis lietuviškai rašęs Lietuvos istorijos veikalus. Jis taip pat pasireiškė kaip plataus užmojo švietėjas, tautosakininkas, kalbininkas.

Pagrindinės kultūros sritys, kuriose darbavosi S. Daukantas yra: istorija, tautosaka, vertimai bei sekimai, vadovėliai, kalba, ūkiški leidiniai. Jis parašė ir išleido daugiau knygų, negu kuris kitas to meto lietuvių kultūrininkas.

Simonas Daukantas – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.

***


Rusų rašytojui, eseistui, dramaturgui ir filosofui Levui Nikolajevičiui Tolstojui sukanka 190. Tolstojus buvo realistinės prozos meistras ir vienas garsiausių pasaulio rašytojų. Jis yra geriausiai žinomas dėl dviejų savo romanų – „Karas ir taika“ ir „Ana Karenina“. Rašytojas gimė 1828 m. rugsėjo 9 d. Jasnaja Poliana, Rusijoje. Mirė 1910 m. lapkričio 20 d.

Rašytojo gimimo metinėms paminėti bibliotekoje parengta jo kūrinių paroda.

img_2020

Bibliotekos informacija

img_1920

GEGUŽĖ

1841452_5

1950 metais gegužės 9 dieną Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją, tad šią dieną švenčiamas Europos Sąjungos gimtadienis.

Vienas iš Europos dienos, kurią minėsime gegužės 9-ą, tikslų – informacijos apie ES skleidimas bei piliečių supažindinimas su jos veikla, tikslais bei atstovais.

Bibliotekoje parengtas stendas, kuriame patalpinta informacija apie Europos Sąjungą, lentynoje „Europos Sąjunga“ apstu naujos informacijos apie ES.

BALANDIS

1921766_3

Didžioji pavasario šventė – Velykos – simbolizuoja Kristaus prisikėlimą. Ankščiau Velykos buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė, kurios metu mūsų protėviai garbino medžius, burtais ir maldomis bandė užtikrinti gerą derlių. Iš pagoniškos pavasario gamtos atgimimo šventės kilusi kiaušinių marginimo tradicija, tačiau daugelis kitų Velykų papročių atsirado krikščionybės laikais.

Apie kiaušinio marginimą, šventės reikšmę, stalo papuošimą, servetėlių lankstymą ir dar daug ką, galite rasti bibliotekoje parengtoje parodoje.

Parengė vyr. bibliotekininkė Valia

1921766_4


Nuotykinės literatūros įvaizdį formavo Tomas Main Ridas (1818 balandžio 4d.–1883 m.) – populiarus anglų prozininkas. Jis buvo šventiko sūnus, bet turėjo klajūno sielą. Jo gyvenimas primena avantiūrinį romaną: apkeliavo Šiaurės ir Pietų Ameriką, Meksikos dykumas, tad daugelio jo romanų veiksmas būtent tose vietovėse ir vyksta. Geriausiai žinomi Tomo Main Rido romanai yra „Kvarteronė“, „Raitelis be galvos“, „Oceola, seminolų vadas“ ir „Baltasis vadas“ ir kt.

Susipažinti su rašytojo kūriniais galite bibliotekoje parengtoje parodoje.

Parengė vyr. bibliotekininkė Valia Kondratenko


KOVAS

1401466_3

1401466_4

Poezijos diena pradėta švęsti nuo 2000 metų. Poezija kilo iš liaudies šokių. Ritmuoti, rimuoti žodžiai buvo dainuojami, grojant muzikai, šokant. Taip senovės žmonės išreikšdavo savo emocijas ir patirdavo iškrovą, atsipalaiduodavo.

Šios dienos pagrindinis tikslas – suteikti naują postūmį ir pripažinimą nacionaliniams, regioniniams ir tarptautiniams poezijos judėjimams. Minint šią dieną, visame pasaulyje vyksta įvairūs renginiai, seminarai. Lizdeikos gimnazijos bibliotekoje parengta paroda ir stendas, skirti poezijai. Kviečiame apsilankyti.

Parengė bibliotekininkė Valia


1521389_0

1521389_1

KnygnešystėXIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu.

Kovo 16 d. Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Kviečiame susipažinti su paroda, skirta knygnešiams, gimnazijos bibliotekoje.

Parengė bibliotekininkė Valia

Paroda kovo 11-ajai

Prieš šimtą metų Vilniuje, pirklio Kazimiero Štralio namuose, dvidešimt Tarybos narių pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Tarybos pasirašytas nutarimas paskelbė, kad Lietuva tampa nepriklausoma valstybe demokratiniais pamatais su sostine Vilniuje, atskiriama nuo visų valstybinių ryšių su kitomis tautomis.

Kovo 11-osios Akte teigiama, kad „atstatomas 1940 metų svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė“. Taigi Lietuva tapo pirmąja Tarybų respublika, paskelbusia savo nepriklausomybę.

Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo arba kovo 11-osios Aktas remiasi 1918 metų vasario 16 dieną pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios.

Akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, pirmininkavo daktaras Jonas Basanavičius, vadinamas lietuvių tautos patriarchu. Basanavičius mirė Lietuvai švenčiant Valstybės atkūrimo 9-ąsias metines, sulaukęs beveik visų savo tautinių ir politinių svajonių išsipildymo, tačiau neišvydęs suvienytos Lietuvos.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvosnepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti Tarybos nariai.

Bibliotekoje jūs galite susipažinti su Nepriklausomybės dienai skirtais leidiniais, kuriuos rasite parengtoje parodoje.

1601646_1

1 pav. Kovo 11 – Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo diena

1601646_2

2 pav. Kovo 11-oji „Laisvės keliu“

Bibliotekoje parengta naujų knygų paroda. Kviečiame apsilankyti.

1601646_3

1 pav. Naujos knygos

VASARIS

1901960_1

1 pav. Skirtukų stendas „Atkurtai Lietuvai 100“

1901960_2

2 pav. Mokytojos L. Indilienės megztos kojinės ir pirštinės Lietuvos šimtmečiui

1901960_3

3 pav. 100 eilėraščių pavadinimų ir autorių, rašiusių eiles apie Lietuvą

1901960_4

4 pav. Paroda apie Lietuvą spaudiniuose

1901960_5

5 pav. Lietuvos trispalvė vėliava

2018 m. vasario 16-oji – pati reikšmingiausia Lietuvos istorijos data, valstybė minės reikšmingą ir išskirtinį Lietuvos istorijos įvykį – šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. 1918 metais įkurta nepriklausoma moderni piliečių valstybė, kurią turėjo valdyti demokratiškai išrinkta valdžia.

Bibliotekoje parengta paroda, kurioje galite pavartyti knygas ir susipažinti su Lietuvos šimtmečio istorija (4 pav.). Stende „Atkurtai Lietuvai 100“ (1 pav.) matysite mokytojos J. Kvedarienės mokinių kurtus skirtukus šiai datai paminėti, skaitykloje parengta mokytojos, tautodailininkės L. Indilienės megztų tautosakos motyvais kojinių ir pirštinių paroda (2 pav.). Skaitykloje ant sienos plazda iš drugelių vėliava, kuriuose užrašyti 100 eilėraščių pavadinimų ir autorių, kūrusių eiles Lietuvai (3 pav.). Bibliotekoje ir skaitykloje  trispalvė gėlė-vėliava, pagaminta bibliotekininkių Valios Kondratenko ir Daivos Gaivelienės.


2332035_7

Sigitas Geda (1943–2008) – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas. 1994 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, 1998 m. Gedimino ordino kavalierius. Gyvas lietuvių literatūros klasikas.

Poeto gimimo 75-osioms metinėms paminėti bibliotekoje parengta knygų paroda.

SAUSIS

2222046_5

Jie žuvo, kad mes gyventume laisvi

Laisvės gynėjų dienasausio 13 d. minima Lietuvos atmintina diena. 1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus, perimti jų kontrolę. Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai jau atsisakė.

Žuvusiesiems atminti ir prisiminti šį skaudų įvykį Lietuvai ir jos piliečiams, bibliotekoje parengta paroda „Atmintis gyva, nes liudija“ ir stendas „Jie žuvo, kad mes gyventume laisvi“.

2341949_9

Atmintis gyva, nes liudija

Baigėsi septintą kartą vykusi LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“. Mūsų gimnazijos biblioteka šioje akcijoje dalyvauja jau penktą kartą. Per penkerius metus skaitytojai bibliotekai padovanojo 376 knygas, o šiais metais bibliotekos fondai pasipildys 15 knygų, kurias padovanojo mokiniai, mokytojai. Džiaugiamės, kad mokyklos bendruomenė prisideda prie gražios akcijos, myli knygą ir su malonumu dalinasi perskaityta knyga su kitais. Dėkojame visiems, kurie neliko abejingi skelbiamai akcijai ir tikimės, kad ši tradicija gali tęstis visus metus.

Bibliotekininkė Valia

2017 m.

SPALIS

kreve

Š.m. spalio 19 d. sukanka 135 m. Vincui Krėvei (1882–1954) – reikšmingiausiam XX a. pradžios lietuvių rašytojai, literatūros klasikui.

Alberto Zalatoriaus žodžiais tariant, „nerastume mūsų dvidešimtajame amžiuje kitos tokios asmenybės, apie kurią sustoję galėtų įdomiai šnekėtis visokių profesijų žmonės: literatai ir tautosakininkai, istorikai ir politikai, pedagogai ir teatro mylėtojai, profesoriai ir paprasti sodiečiai. Ne tik kalbėtis, bet ir ginčytis. [...] Mes turime gerai įsiklausyti į jo žodį, kad galėtume pakelti akis nuo žemės, pamatyti praeities prasmę ir perspektyvą“.

Kviečiame aplankyti bibliotekoje parengtą parodą.

2016 m.

 GRUODIS

Gruodžio 16 dieną Lizdeikos gimnazijoje vyko jau tradiciniu tapęs kūrybos vakaras, inicijuotas knygos mylėtojų ir bibliotekos darbuotojų. Visi rinkosi į aktų salę, skoningai papuoštą bibliotekos darbuotojos V. Kondratenko, kur prie staliukų jaukiai spingsėjo žvakutės. Vakaras prasidėjo skambant Lizdeikos gimnazijos 1B klasės mokinės Viktorijos Domrinos atliekama savo kūrybos melodija „Mėnulio vaikai“. Dvyliktokės Gabrielės Bublytės deklamuojamose V. Mačernio eilėse skambėjo meilės ir ilgesio motyvas, kuris buvo girdimas visuose vakaro metu skaitomuose tekstuose. Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė laikinai einanti direktoriaus pareigas I. Bajarauskaitė, ji palinkėjo visiems kūrybinės energijos, pasveikino su artėjančiomis šventėmis. Vakaro skaitymus tęsė poetė R. Japkevičienė, žinoma pseudonimu Kita Jūra. Pati kūrėja sakė, jog jos eilėraščiai – laiškai ilgesiui, meilei, svajonei. Jos skaitomos eilės jaudino, graudino. Žavėjo kūrėjos pasirinktas atliekamų liaudies dainos posmų ir eilių perpynimas. Vakaro vedėjas Paulius Bajorūnas palinkėjo poetei kūrybinės sėkmės. Jau ne pirmą kartą Lizdeikos gimnazijoje svečiavosi puikus mamos ir sūnaus Zitos ir Ernesto Dapkų duetas, jie atliko keletą dainų, o Z. Dapkuvienė padeklamavo eilėraščių. Visiems labai patiko Lizdeikos gimnazijos darbuotojo A. Kavaliausko skaitomi filosofiniai pamąstymai apie Adventą. Vakaro viešnia L. Vaičiulytė jausmingai skaitė eiles, ypač jautriai skambėjo Laimutės skaitoma ištrauka iš Šventojo Rašto „Himnas meilei“.

_dsc0093 _dsc0094 _dsc0110 _dsc0123 _dsc0203 _dsc0209 _dsc0211 _dsc0224 _dsc0234

Pertraukėlės metu susirinkusieji vaišinosi arbata, saldumynais, kuriuos iškepė Radviliškio „Brodvėjaus“ kepyklėlė, besivaišinantiems skambėjo V. Dombrinos atliekami kūriniai. Po pertraukos vakaro dalyvius nustebino nenumatyta scenarijuje staigmena – bibliotekos darbuotojos D. Gaivelienės ir jos vyro Mindaugo atliekama nuotaikinga daina apie keistą meilę, po kurios savo kūrybą skaitė Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja L. Verbickienė. Vakarą tęsė svečias iš Vaižganto gimnazijos M. Vedeckas, kartu su Lizdeikos gimnazijos 3B klasės mokine R. Daukšaite atliko dainą „Tu esi ir šito gana“. Muziką keitė proza. Dvyliktokė D. Žmėjauskaitė paskaitė savo kūrybos novelės „Tai bent skrydis“ ištrauką. Visus labai sujaudino G. Simonavičiūtės novelės „Kamilės diena“ ištrauka. Vakarą baigė bibliotekininkės: D. Gaivelienė perskaitė V. Spudo eilėraštį „Pušys“, V. Kondratenko padėkojo visiems kūrėjams ir klausytojams, palinkėjo visiems gražių ir prasmingų artėjančių švenčių, padėkojo vakaro rėmėjams: „Brodvėjaus“ kepyklėlei, gėlių parduotuvei „Vijolė“, administracijai už pagalbą, rengiant vakarą. Nors kūrybos vakaras tęsėsi beveik dvi valandas, tačiau neprailgo.

LAUKIANT KALĖDŲ...

Artėjant gražiausioms metų šventėms, norisi pabėgti nuo triukšmo ir sumaišties. O dar galvos skausmas dėl dovanų. Bibliotekos darbuotojai V. Kondratenko kilo puiki idėja pasimokyti puodelių puošimo meno. Idėja pasidalino su informatikos mokytoja J. Kvedariene, kuri maloniai sutiko padėti ir pamokyti visus, norinčius papuošti puodelius savo išmone ir rankomis.

img_1870 img_1876 img_1878 img_1888

Antradienį, gruodžio 6 dieną, pusę šešių į skaityklą rinkosi maži ir dideli Lizdeikos gimnazijos bendruomenės nariai. Džiaugiamės, kad atvyko tikybos mokytoja I. Zabulienė su dukra Saule ir sūnumi Vakariu, 2A klasės mokinės R. Hokušaitės mama su mažąja sesute, 3A klasės mokinė J. Ūsaitė, prancūzų kalbos mokytoja L. Brobaitienė, psichologė R. Maselskienė, informatikos mokytoja J. Kvedarienė ir bibliotekos darbuotojos. Vakaras prasidėjo Adventinio vainiko kūrimu. Kad būtų jaukiau įžiebėme žvakes ir nusiteikę kūrybai susėdome prie bendro stalo puošti puodelių. Mokytoja J. Kvedarienė papasakojo apie priemones, kuriomis galima buvo dekoruoti puodelius, parodė paveikslėlius, kuriais buvo galima pasinaudoti, bet susirinkę entuziastai patys buvo labai kūrybingi ir puodelius papuošė įdomiai ir žaismingai. Vakaras neprailgo. Visi buvo patenkinti savo darbeliais, džiaugėsi, kad atsirado idėjų Kalėdinėms dovanoms. Apžiūrėję ir pasigrožėję savo dirbiniais, pasidžiaugėme maloniai praleistu laiku.

Daiva Gaivelienė

LAPKRITIS

lapkritis_1

J. Ivanauskaitei – 55 (2016 m.). Lietuvos prozininkė, eseistė, poetė, dramaturgė, dailininkė, keliautoja. Viena žymiausių XX a. pab.–XXI a. pr. Lietuvos rašytojų. Bibliotekoje paruošta paroda.

lapkritis_2

Akimirkos iš Šiaurės šalių bibliotekų savaitės

lapkritis_3lapkritis_4

2016 m. lapkričio 14–20 d. Lizdeikos gimnazijoje vyksta Šiaurės šalių bibliotekų savaitė, jos metu skaitykloje paruoštas stendas apie šiaurės šalis, o bibliotekoje paruošta paroda Šiaurės šalių Nobelio premijos laureatams.

lapkritis_5

Skaitykloje parengta 3A klasės mokinės G. Jurgaitytės piešinių paroda, kuri pritraukė nemažą lankytojų susidomėjimą.

SPALIS

ren2

Skaitykloje buvo eksponuojama gimnazijos mokytojos L. Indilienės rankdarbių paroda, kuria galėjome visi pasigrožėti ir pasidžiaugti.

RUGSĖJIS

ren1

Rugsėjo 1-ąją biblioteka skaitytojus pasitiko netradicine knygų paroda ir sveikinimu.

EN
Reklaminis skydelis
FR
Reklaminis skydelis
Elektroninis dienynas
Reklaminis skydelis
Apklausa
AR APTARIATE MOKYMO(SI) REZULTATUS SU TĖVAIS?
 
LAMA BPO
Reklaminis skydelis
Jaunimo linija
Reklaminis skydelis
Erasmus+
Reklaminis skydelis
Nordplus
Reklaminis skydelis
Lankytojai
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien780
mod_vvisit_counterVakar1548
mod_vvisit_counterŠią savaitę4661
mod_vvisit_counterŠį mėnesį5830