Pilnas miesto to,

Kas žmogui svarbiausia, –

Noro ir laisvės.

Stoviu ant tilto,

Matau, kaip tolsta šansas

Sugrįžti namo...

Gatvėm nubėgo

Vaikai plačiom šypsenom –

Noriu jausti tai...

Grįžtu pas tave

Su mintimi – nugrimzti

Jūros gelmėse...

Jau kiemas baltas,

Atsispindintis sniegas –

Tai švenčių metas.

Snaigės naktyje

Paliečia mano akis

Šokdamos viltį.

Traukinys dunda,

Greit sulėtinu žingsnius –

Nubėga šiurpas.

Seni griuvėsiai,

Dangus verkia palengva

Prisiminimai…

Danguje mėnuo,

Apgaubia rudens naktis –

Neleidžia pabust.

Ir kaipgi aš jau

Besibaigiantį rudenį

Galiu paleisti?

Galvoje suksis

Mintys lyg klevo lapai –

Sudžiūvę, rudi.

Kelio provėžos,

Nugultos rudens rasos,

Mus veda namo.

Pasimatavau

Žalią rugių suknelę –

Pabudau sapne.

Paparčio žiedą

Joninių naktį žalią

Svajoje radau.

Žvelgiant į dangų

Išlenda siluetas –

Pilnas tamsybės.

Ar bėgių miestas,

Primenantis gimtinę,

Pasiliks širdy?

Skrieja pro šalį

Šokančios mintys –

Pamirštu, kas aš.

Viskas pradžioje

Susideda iš dalių,

Tik ar tu žinai?

Purslų žaidime

Kviečia blyksnis iš toli –

Sūkury smengu.

Negyvos kopos

Egzistuoja paslapty –

Ramybę kužda.

Kol badai pirštu, –

Gyvenimą gyvenu,

Laisvę pajuntu.

Sapne su tavim

Ribos užbrėžtos griežtai –

Atmerkiu akis.

Perdega ugnis,

Bejėgis laikas tirpsta

Greitame tempe.

Pėdsakais seku,

Beribis dangus kviečia

Kilti į viršų.

Pilki debesys

Lėtai sklando danguje –

Arti nežinia.

Besitęsiantis

Gyvenimo spektaklis

Didybe dvelkia.

Raudonos lūpos

Junta magijos skonį –

Neatsispiria.

Saulėje plaukia

Pamirštas jausmų šokis –

Vejas šilumą.

Mėnulio šviesa

Žadina mano mintis –

Neleidžia pabust.

Sukas naktyje

Snaigės, mano akyse

Šoka palengva...

Plevena plaukus

Atšiaurus šiaurės vėjas –

Baime pakvimpa.

Lelijos žiedas,

Stebintis danguj žvaigždes,

Iš lėto skleidžias.

Kylančios rankos

Stiebiasi svajonės link –

Nepasiduoda.

Ežero dugne

Gyvenanti paslaptis

Įtraukia mane.

Miesto atspindį

Blankiame sapne regiu –

Verkia dangus.

Atsiprašau už

Savas klaidas, kurios

Tarp mūsų maišos.

Mamos kvepalai

Vis primena vaikystę –

Norisi sugrįžt.

Nuvyto gėlės,

Esančios ant palangės, –

Vienatvės jausmas.

Mėlynos akys

Lėtai grimzta raukšlėse –

Bėgantis laikas.

Įšalus žemė

Bando lėtai atgimti –

Pumpurai sprogsta.

Nuotraukų drožlės

Skęsta murzinoj baloj –

Mūsų praeitis.

Balti patalai

Leidžia jausti šilumą –

Nenoriu išlipt.

Susitikime

Paskutinį kartą čia,

Mūsų širdyse.