Lizdeikiečiai muziejininkai ir jų bendraklasiai ankstyvą pavasario pavakarę pabuvojo kaimyninėje Joniškėlio Respublikoje. Taip, taip, čia teisingas faktas – 1918–1919 metais Šiaurės Lietuvoje buvo įkurta, klestėjo Joniškėlio Respublika. Jos demokratines-patriotines idėjas šiandien puoselėja tikras savo krašto mylėtojas, aukojantis jam savo laiką, jėgas, žinias, mokytojas, Joniškėlio krašto muziejaus gidas Viktoras Stanislovaitis.
Taip, kaip ir visiems svečiams, taip ir muziejininkams iš Radviliškio Lizeikos gimnazijos buvo parodyti svarbiausi, žymiausi penktą šimtmetį gyvuojančio miesto objektai: pagonybės laikų šventas Joniškėlio akmuo, senosios Joniškėlio kapinės, dvarininkų Karpių šeimos koplyčia, S. Nėries vyro, skulptoriaus Bernardo Bučo kurtas paminklas, legendinė kalvio Holmo poilsio vieta ir… vampyro kapas, karininko Antano Stapulionio, Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvio, 1919 metais suburto Atskirojo partizanų bataliono vado, paminklas, XVIII a. pab.–XIX a. pr. Joniškėlio bažnyčia ir daug kitų dalykų. O kur dar užburiančios, intriguojančios, „baltą pavydą“ keliančios istorijos, susijusios su seniausia Lietuvoje universitetine ligonine, nuo XIX a. Petkevičių šeimos įkurtu lietuvybės, švietimo ir kultūros židiniu, minėta 1918–1919 metų Joniškėlio Respublika! Galiausiai, aišku, jaunieji muziejininkai troško patirti tai, dėl ko iš visos Lietuvos traukia į šį kraštą žmonės, – naktinėti po vienos didžiausių ir gražiausių Lietuvos dvarviečių, XVIII a. Karpių dvaro sodybos, teritoriją. Gidas V. Stanislovaitis virto paslaptingu dvaro šeimininku ir pasakojo žadą gniaužiančias, XVIII a. menančias siaubingas, bet svajingas istorijas. Šimtamečių medžių šakų braškėjimas, aklina tamsa, žemė, aplaistyta nekaltų vaikų krauju, atgijusi amžinai šokanti jaunojo dvarininko Karpio dvasia užburia, įstringa atmintyje.
Pirmokė Gabija žavėjosi gido V. Stanislovaičio gebėjimu bendrauti su paaugliais, tarmiškai šnekėti, pasakoti būsimuoju laiku, tinkamai, reikiamoj vietoj pašmaikštauti. Jos klasės draugę Gabrielę traukė šiurpūs atsitikimai, daug įdomių istorijos įvykių. Emanuelis-Raimundas „perkando“ beveik visas gido užmintas istorijos mįsles. Lizdeikiečiai tikėjosi, kad pabuvos ir pačiame dvare. Vilkimės, kad kitąkart tą pavyks padaryti, nes restauruotame pagrindiniame dvarininkų sodybos pastate ir yra įsikūręs Joniškėlio krašto muziejus.
Lizdeikos gimnazijos mokytoja Alvydė Panova
